Kaip rašo Estijos nacionalinis transliuotojas ERR, prokurorai buvusių „Nordica“ vadovų veiklą pradėjo tirti dar vasario 26 d., tačiau ši žinia pirmąkart paskelbta tik birželio 1 d.
Šių metų vasario mėnesį Estijos Klimato ministerijos užsakymu konsultacijų bendrovė „EY“ ir advokatų kontora „Fort“ atliko specialų nacionalinės oro transporto bendrovės „Nordica“ patikrinimą ir nustatė, kad bendrovės sunkumus lėmė prastas valdymas, nurodo ERR.
Kompanijai „Nordic Aviation Group“ (NAG) priklauso oro transporto bendrovės „Nordica“ ir „Xfly“ bei konsultacinių paslaugų bendrovė „Nordic Aviation Advisory OÜ“. 100 proc. grupės akcijų priklauso Estijos valstybei.
„Nordic Aviation Group“ buvo įkurta 2015 m. spalio mėnesį kaip buvusio nacionalinio vėžėjo „Estonian Air“ pakaitalas. Steigiant bendrovę, pagrindiniai tikslai buvo užtikrinti susisiekimą skrydžiais iš Talino, užtikrinti konkurenciją aviacijos rinkoje ir vykdyti tvarią komercinę veiklą.
Nors pradžia buvo daug žadanti ir aviakompanija plėtėsi, tačiau „Nordic Aviation Group“ modelis subyrėjo dar iki visą sektorių sukrėtusios COVID pandemijos. Šios oro linijos jau keletą metų į Estiją ar iš jos reguliariais reisais nebeskraidė.
2018 m. lapkritį „Nordica“ paskelbė, kad nuo 2019 m. vasaros tvarkaraščio nutraukia aštuonis savo maršrutus iš Talino oro uosto, o 2019 m. birželio mėnesį pranešė, kad dėl labai didelės konkurencijos ir nuostolingų maršrutų vietos rinkoje nutraukia visus likusius reguliarius skrydžius iš savo bazės Taline.
Kelis pagrindinius maršrutus turėjo bendrovės partnerė Lenkijos oro transporto bendrovė „LOT Polish Airlines“, o „Nordica“ nutarė savo veiklą sutelkti į nuomą su įgula (angl. wet lease) kitoms oro transporto bendrovėms.
Nors finansiniai rezultatai po COVID ir pertvarkos kurį laiką išliko teigiami, tačiau 2023 m. bendrovė pernai fiksavo 19,1 mln. eurų nuostolį. Naujausi, 2024 m. pirmojo ketvirčio rezultatai, lyginant jį su 2023 m. pirmu ketvirčiu – 6,2 mln. eurų nuostolio.
Šių metų vasarį „Nordicą“ nutarta privatizuoti. Kaip vietos žiniasklaidai kalbėjo Estijos Klimato ministerijos atstovai 2024 m. kovą, buvo gauti keli pasiūlymai iš Europos bendrovių. Tiesa, tarp jų nebuvo didžiausios Baltijos šalių keleivinių skrydžių aviakompanijos „airBaltic“, tą vėliau patvirtino ir patys Latvijos įmonės atstovai.
Iš kandidatų buvo atsirinktos dvi neįvardintos kompanijos, tačiau balandžio pradžioje Klimato ministerija pasiūlė Vyriausybei nebesiderėti su pirkėjais, atsižvelgiant į jų pasiūlymus.
Visgi, privatizacijos planą ketinama ir toliau vykdyti. Estijai priklauso ir dar vienos įmonės „Transporti Varahaldus“ (TVH) akcijos. Ši įmonė nuomoja lėktuvus „Nordica“ kompanijai. „Transporti Varahaldus“ ant prekystalio planuojama padėti jau netrukus.
Tuo tarpu „Nordica“ mažina sąnaudas ir didina esamų sutarčių pelningumą, siekiant padaryti ją patrauklesnę privatizavimui, ERR sakė Klimato ministerijos sekretoriaus pavaduotojas mobilumui Sanderis Salmu.
Jei pardavimas įvyks, Latvija gali likti vienintele Baltijos valstybe turinčia nacionalinį vežėją – ji valdo absoliučią daugumą „airBaltic“ akcijų.
Lietuva nacionalinio vežėjo neturi nuo 2015 m., kai veiklą nutraukė trumpai gyvavusi „Air Lithuanica“.
Vis dėlto, ši kompanija šiais metais ketina vykdyti pirminį akcijų platinimą (IPO) – neatmetama, kad dalis akcijų gali būti pasiūlytos ir Lietuvos bei Latvijos vyriausybėms. Tai, kad tokią galimybę Lietuva bent jau svarstytų, yra pripažinęs ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.
