Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laikinasis direktorius V.Paukštė Seimo Ekonomikos komitete pasidalijo nerimą keliančiais rezultatais.
„Žvelgdami į krovos apimčių Baltijos uostuose statistiką per pirmuosius 8 mėnesius, matome, kad visa rinka augo 4 proc., o Klaipėdos uostas per pirmus 8 mėnesius sugebėjo augti 3,9 proc. Tačiau mūsų kaimynai – Ryga, Kaliningradas, Liepoja demonstruoja kritimus. Ventspilio augimas turbūt yra dėl to, kad dalis Rygos krovinių perėjo į Ventspilį“, – sako V.Paukštė.
Augimas, pasak jo, sukauptas pirmąjį pusmetį, tačiau jau antrąjį pusmetį krovinių skaičius nebeauga ar net mažėja, lyginant su pernai.
„Antrą pusmetį mes augimo jau nebematome, rezultatas yra panašus į praėjusius metus ar net matyti nedidelis smukimas. Iš pagrindinių srautų Klaipėdos uoste matome, kad augo trąšų, konteinerių, krito naftos produktų krova. Pagrindinis augimas, jei žiūrėtume į tonas, šiuo metu yra iš grūdų. Krovos dinamika – iki šiol mums sekėsi išlaikyti vidutinį 6,6 proc. augimą, tačiau šiais metais jau mes prognozuojame, kad turėtume apsistoti ties praėjusių metų lygiu“, – kalbėjo uosto vadovas.
Nori uostą gilinti, plėsti
V.Paukštė patikina, kad uosto svarba yra didelė, nuo jo priklauso 60 tūkst. darbo vietų, o už kiekvieną perkrautą toną viešojo sektoriaus pajamos siekia 10 eurų. Anot vadovo, tai 2013 m. duomenys, o nuo tada krova išaugo nuo 33 mln. tonų iki 46 mln. tonų.
„Kuo gyvename, kokie rezultatai ir ko reiktų, kad mes galėtume ir toliau sėkmingai vystytis? Turbūt šiandien turėtume kalbėti apie pagrindinį tikslą – kaip išlaikyti tai, ką jau esame pasiekę. Nes iš tikrųjų esame pasiekę labai daug“, – aiškino V.Paukštė.
Jis skaičiuoja, kad uosto direkcija pernai gavo 64 mln. eurų pajamų, iš jų 56 mln. eurų sudarė rinkliavos ir 7,4 mln. eurų – už žemės nuomą.
„Žiūrint į mūsų pajamas ir planuojamas investicijas, mūsų EBITDA siekia 45 mln. eurų, iš jų 28 mln. eurų pernai pervedėme pelno įmoką į valstybės biudžetą, ir mums liko pinigų sraute 17 mln. eurų. O investicijų planas yra 64 mln. eurų. Tai reiškia, kad mes jau kitais metais turėsime skolintis“, – kalbėjo vadovas.
Anot jo, bankų siūlomos palūkanos siekia apie 0,75 proc., tačiau svarstoma leisti ir obligacijas.
O investicijų reikia uosto gilinimui ir plėtrai.
„Jei žiūrėtume į pasaulines konteinerinių laivų augimo tendencijas, matome, kad laivai didėja, ir didėja smarkiai, tad uostai vysto projektus, kad galėtų aptarnauti vis didesnius laivus. Mūsų pagrindinis tikslas –išspręsti dvi pagrindines globalias problemas. Klaipėdos uostui trūksta gylio, turime išspręsti gylio problemą, taip pat trūksta teritorijų, taip pat reikia pagerinti navigacines sąlygas“, – sako V.Paukštė.
Anot jo, ilgesni nei 250 metrų laivai šiuo metu į uostą dėl blogų oro sąlygų negali įplaukti 100 dienų per metus, o prastova laivo savininkams kainuoja 20–40 tūkst. dolerių per dieną. Atlikus suplanuotas investicijas tikimasi nepalankių dienų skaičių sumažinti iki 26 dienų.
„Dabar šiaurinėje dalyje galime pakrauti laivus iki 13,8 m grimzlės, pietinėje – 13,4 metro. Ateityje išgilinę uostą galėtume pakrauti 15–15,2 metro grimzlės“, – sako V.Paukštė ir lygina, kad tam reikėtų uostą gilinti iki 17 metrų.
Pasak jo, net ir tokie gyliai lemtų, kad Klaipėdos uostas būtų vidutiniokas regione, o šiuo metu mūsų uosto gylis mažiausias.
„17 metrų yra atsiradę ne šiaip iš kažkur, bet tai toks gylis, kuris yra įplaukiant į Baltijos jūrą – mes siekiame galėti aptarnauti visus laivus, kurie įplaukia į Baltijos jūrą“, – tikino V.Paukštė.
Jis akcentavo, kad esamas krovinių srautas tenka itin mažam uosto plotui, tikimasi iki 2030–2040 metų 557 hektarų plotą išplėsti iki 837 hektarų.
Išorinio uosto projektas, pasak uosto vadovo, priklausys nuo poreikio rinkoje, tam reikia atlikti daug pasirengiamųjų darbų, pasitvirtinti planus, ir tik tuomet kalbėtis dėl galimybės investuoti.
„Jo atsiradimas galimas tik tokiu atveju, jei bus poreikis rinkoje. Bet norint eiti ir siūlyti rinkoje, reikia būti atlikus didelį pasirengimo etapą“, – sako V.Paukštė.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas taip pat Seimo nariams akcentavo šias problemas – esą dabar didelės grimzlės laivai renkasi Ventspilį.
Nebijo dėl Baltarusijos krovinių
Seimo Ekonomikos komiteto narys Virgilijus Poderys teiravosi, kokie lūkesčiai artimiausiais 2–3 metais dėl baltarusiškų krovinių, turint omenyje, kad energetikos srityje santykiai su šia valstybe yra pašliję.
Tačiau rinkos dalyviai teigė neturintys jokių indikacijų, kad kas galėtų pasikeisti.
Asociacijos vadovas V.Dambrauskas tikino, kad Latvijos ir Estijos uostai priklausomi nuo rusiškų krovinių, ten jų dalis siekia trečdalį, o Klaipėda esą yra Lietuvos ir Baltarusijos uostas.
„Klaipėda yra Lietuvos ir Baltarusijos uostas dėl to, kad tai artimiausias taškas. Mes pasiėmėme ir atkovojome tai, kas eidavo į Rygą. Nuo „Belkalij“ ar nuo Grodno gamyklos iki Rygos yra 700 kilometrų, o iki Klaipėdos – 400 km. (…) Indikacijų yra visokių. Aš kaip bendrovės, kuri krauna baltarusiškas trąšas, vadovas, manau, kad mes tokių politinių indikacijų neturime, yra ekonomika, yra logika“, – kalbėjo V.Dambrauskas.
