Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Nuplaukė tūkstančiai šiltų darbo vietų: viskas dėl skrydžio į Londoną

Į Londoną iš Lietuvos neskrenda tokie lėktuvai, kuriais norėtų skraidyti verslininkai. Dėl to Lietuva prarado 186 mln. eurų per metus, gali prarasti dar 254 mln. eurų per metus, savo analizėje rašo „Investuok Lietuva“ specialistai. Būtent šiuo dokumentu remdamasi valdžia pripažino maršrutą į Londono Sitį gyvybiškai svarbiu ir nusprendė skirti paramą oro linijoms.
Vestminsteryje parduodamas namas
Vestminsteris / rokstone.com nuotr.

Ūkio ir susisiekimo ministrų įsakymu numatyta skirti paramą už skrydžius į Londono Sičio oro uostą. Nemenką paramą šiam skrydžiui – 2,1 mln. eurų per trejus metus – pažadėjo ir Vilniaus savivaldybė. Konkursą organizuojantys Lietuvos oro uostai pirmiausia lauks, ar neatsiras norinčių tokius skrydžius vykdyti be paramos. Tokiai aviakompanijai neatsiradus, bus skirta finansinė parama, kurios dydis kol kas nėra atskleidžiamas.

Gyvybiškai svarbia kryptimi Londono Sitį valdžia pripažino perskaičiusi „Investuok Lietuvoje“ atliktą analizę, kurioje teigiama, kad iki šiol dėl patrauklaus verslininkams skrydžio į Londoną nebuvimo Lietuva prarado po 186 mln. eurų pridėtinės vertės per metus. O, jeigu skrydžio į Londoną neatsiras artimiausiu metu, šalis gali prarasti dar po 254 mln. eurų potencialios pridėtinės vertės per metus.

Analizėje rašoma, kad dėl trūkstamo verslo segmento susisiekimo su Londonu Lietuva jau pralaimėjo bent 9 tiesioginių užsienio investicijų projektus. Šie projektai būtų kūrę pridėtinę vertę, lygią 186 mln. eurų per metus. Jų vystytojai esą būtent dėl prasto susisiekimo pasirinko kitas vietas, dėl to Lietuva prarado per 4,3 tūkst. darbo vietų.

Prarastos darbo vietos
Prarastos darbo vietos

Šiuo metu „Investuok Lietuvoje“ dirba su 35 tiesioginių užsienio investicijų projektais, kuriems yra aktualus verslo segmento susisiekimas Vilnius-Londonas. Potenciali šių projektų pridėtinė vertė daugiau 254 mln. eurų per metus. Šie projektai Lietuvoje gali sukurti beveik 6,5 tūkst. darbo vietų.

Minima, kad tarp šių projektų yra 24 verslo centrai, 10 technologinių projektų ir vienas gamybos projektas.

Šiuo metu į Londoną skrydžius vykdo „Wizzair“ ir „Ryanair“ – skrenda į Stanstedo ir Lutono oro uostus. Verslininkams tai netinka, nes pigiomis avialinijomis skraido daugiausia emigrantai ir turistai, o verslo klasės šiuose lėktuvuose nėra. Be to, jie skrenda į tolimesnius oro uostus, todėl tenka sugaišti ilgiau, norint pasiekti miesto centrą.

Analizėje teigiama, kad dauguma verslo segmento keleivių renkasi netiesioginius skrydžius į Londoną. 19,1 tūkst. keleivių per metus į Londoną skrenda per Rygą, Kopenhagą, Frankfurtą ir kitur miestus.

„Investuok Lietuvoje“ nedetalizuoja, į kurį oro uostą – Hitrou, Gatviko ar Sičio – geriausia būtų skristi verslui. To nepaaiškino ir idėjos remti maršrutą būtent į Londono Sitį autoriai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų