„COVID-19 krizė kelia grėsmę oro transporto pramonės išlikimui“ ir tikėtina, kad 2020-ieji į istoriją įeis kaip „patys blogiausi“ metai, pažymėjo IATA.
Organizacija pridūrė, kad nors oro linijų bendrovės mažina išlaidas 1 mlrd. JAV dolerių per dieną, taip pat mažina orlaivių parkus ir darbo jėgą, vis tiek kaupiasi didžiuliai ir „beprecedenčiai“ nuostoliai.
Skaičiuojama, kad šiais metais pajamos sieks maždaug 328 mlrd. JAV dolerių, pranešė IATA, kurios narėmis yra 290 oro linijų bendrovių, savo metiniame kongrese Paryžiuje.
Pramonė greičiausiai patirs 118,5 mlrd. JAV dolerių grynuosius nuostolius – daug didesnius, nei birželį prognozuoti 84,3 mlrd. JAV dolerių grynieji nuostoliai, pridūrė IATA.
Kitais metais padėtis pagerės, tačiau oro linijų bendrovės vis tiek patirs 38,7 bendrus mlrd. JAV dolerių nuostolius, kurie taip pat viršys anksčiau prognozuotus 15,8 mlrd. JAV dolerių nuostolius.
„Ši krizė yra pražūtinga ir negailestinga“, – sakoma IATA generalinio direktoriaus Alexandre’o de Juniaco pranešime.
„Sienos turi vėl būti atidarytos netaikant karantino priemonių, kad keleiviai vėl galėtų rinktis oro keliones“, – pareiškė A.de Juniacas.
„Bendrovės bus priverstos naudoti savo rezervus bent iki 2021 metų ketvirtojo ketvirčio“, – pridūrė jis.
IATA kelis mėnesius spaudė įvairių šalių vyriausybes pradėti taikyti COVID-19 tyrimus išvykstantiems asmenims, kad būtų galima išvengti 14 dienų karantino poreikio, teigdama, jog tai leistų oro linijų bendrovėms grįžti prie įprasto verslo nepakenkiant saugumui.
-
Spalio mėnesį – drastiškas skrydžių mažėjimas
-
Tyrimas: pandemija tarptautinių verslo kelionių įpročius gali pakeisti negrįžtamai
-
„Air Baltic“ keleivių spalį sumažėjo 86 proc.
-
Kodėl krizė nesmaugia „Wizz Air“: du dalykai, ką šios oro linijos daro kitaip
-
Lietuvos oro uostai kartu su Europos uostais bandys įveikti krizę
