Anot Mariaus Gelžinio, pirmiausia galėtų būti atnaujinti skrydžiai į tinklinius, didžiuosius oro uostus – Frankfurtą, Kopenhagą, Varšuvą.
„Pirmiausia ir pačiai šaliai būtų svarbu atgaivinti pasiekiamumą, orientuotumėmės į HUB'us pagrindinius. Tai greičiausiai būtų Frankfurtas, Kopenhaga, galbūt Varšuva. O vėliau, antras žingsnis būtų atgaivinti tuos skrydžius, kur mūsų žmonės, dirbantys užsienyje, norėtų keliauti ir grįžti į tas vietas, kur darbavosi“, – BNS penktadienį sakė tris Lietuvos oro uostus valdančios bendrovės vadovas.
Oro uostai prognozuoja, kad skrydžių atsistatymas gali prasidėti gegužės viduryje, sulaukus Vyriausybės sprendimo panaikinti ribojimus keleiviniams skrydžiams.
M.Gelžinis sako, kad aplinkinių valstybių pavyzdžiai rodo, jog skrydžių atnaujinimas dabartiniu metu būtų saugus.
„Yra Švedijos pavyzdys, Talino oro uostas, kuris veika visą laiką, ir dabar į Taliną vyksta du kartus per savaitę skrydžiai į Frankfurtą, Minską, Helsinkį. Esame numatę eilę saugumo priemonių – atstumų išlaikymai, atskyrimas stiklais ir taip toliau. Sunku pasakyti, kas teisūs šiuo atveju, ir aišku, čia nėra jokios varžybos, bet matome, kad ir artimi kaimynai elgiasi kitaip“, – sakė M.Gelžinis.
Derasi dėl finansinės pagalbos
Pasak M.Gelžinio, su Susisiekimo ministerija deramasi ir dėl pagalbos, kad oro uostų veikla būtų stabilizuota. Anot jo, kalbama ir apie įstatinio kapitalo didinimą, ir apie dividendų mokėjimo tvarką.
„Viskas derybų stadijoje. Teikiame įvairius siūlymus, turime minty ir siūlymą dėl kapitalo didinimo bei dividendų išmokėjimų, bet dabar dar nenorėčiau spekuliuoti nes vyksta toks pingpongas su ministerija – mes teikiame siūlymus, jie klausia mūsų finansinės informacijos, tuos pačius išgyvenimo scenarijus mes dar tiksliname ir turbūt iki kitos savaitės vyks ieškojimas tikrojo scenarijaus ir kaip galėtume judėti toliau“, – sakė bendrovės vadovas.
Jis neatskleidė, kokio dydžio paramos reikėtų oro uostams, tačiau pabrėžė, kad svarbu stabilizuoti pinigų srautą ir atgaivinti aviaciją.
M.Gelžinis sako, kad aplinkinių valstybių pavyzdžiai rodo, jog skrydžių atnaujinimas dabartiniu metu būtų saugus.
„Svarbus yra paramos paketas vežėjams, tai leistų greičiau pradėti veiklą ir prasidėtų skrydžiai, galbūt keleiviai ir neiškart pradės skraidyti, bet tai pagyvintų rinką“, – sakė M.Gelžinis.
Susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius BNS patvirtino, kad rengiamas veiksmų planas, peržiūrima ne tik oro uostų, bet ir viso susisiekimo sektoriaus įmonių veikla.
„Dabar yra rengiama strategija, valdyba kartu su oro uostais ruošia Covid-19 sąlygomis veiksmų planą, reikia peržiūrėti ir strateginius planus, ir buvusią anksčiau numatytą plėtrą, kitos savaitės pradžioje planuojame tai aptarti“, – BNS teigė viceministras.
Konkrečių priemonių jis kol kas nedetalizavo, žadėjo įvardinti kitą savaitę.
Visi darbuotojai – dalinėse prastovose
Jo teigimu, karantino laikotarpiu šiek tiek pasikeitė įmonės veikla, visi darbuotojai yra dalinėse prastovose ir dirba mažiau valandų nei įprastai. Nors ir nėra keleivinių skrydžių, aerodromai turi būti paruošti atidarymui bet kurią minutę, todėl darbai, nors ir mažesniais pajėgumais, nesustoja.
„Ne visi turi tokius pačius krūvius kaip turėjo anksčiau, pavyzdžiui aviacinis saugumas, kadangi nėra keleivių, jie turi mažiau darbo, bet išlieka patruliavimas. Aerodrominės tarnybos, terminalus prižiūrinčios tarnybos jos turi panašiai tiek pat darbo, nes aerodromas turi būti paruoštas bet kuriai minutei atidaryti, o be to, ir Vilniuje ir Kaune leidžiasi krovininiai orlaiviai, todėl aerodromas ir visos jo funkcijos turi būti paruoštos“, – teigė M.Gelžinis.
„Terminalo taip pat negalime apleisti, visos sistemos turi veikti tą pačią minutę kai tik atsiras poreikis“, – pridūrė jis.
„Sodros“ duomenimis, Lietuvos oro uostuose dirba 653 darbuotojai. Pasak M.Gelžinio, kol kas nė vienas darbuotojas nebuvo atleistas.
Trys šalies oro uostai per tris mėnesius šiemet aptarnavo 1,104 mln. keleivių – 16,4 proc. mažiau nei pernai, o vien kovo mėnesį – 202 tūkst. keleivių – 56 proc. mažiau.
Pirmąją ketvirtį į Vilnių atvyko ir išvyko 830 tūkst. keleivių – 17,6 proc. mažiau nei pernai, Kauną – 211 tūkst. (13,7 proc. mažiau), Palangą – beveik 63 tūkst. (8,1 proc. mažiau).
Skrydžių skaičius visuose oro uostuose pirmąjį ketvirtį siekė 12,3 tūkst. – 7,8 proc. mažiau nei pernai, vien Vilniuje jų sumažėjo 9,8 proc. iki 9,2 tūkst, Kaune – 4,8 proc. iki 2,1 tūkst., Palangoje – augo 3,3 proc. iki 921.
Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas yra sakęs, kad nuosmukis pirmąjį ketvirtį yra vienas didžiausių aviacijos istorijoje.
