„Susipažinome su projekto eiga, projektas eina eina pagal planą, rangovas užtikrina, kad darbai bus baigti ir rugpjūčio 18 d. lėktuvai jau leisis Vilniaus oro uoste“, – antradienį teigė R.Masiulis.
Jis pažymėjo, kad vienu metu oro uoste dirba iki 200 technikos vienetų, o asfalto klojimo greitis yra rekordinis visose Baltijos šalyse.
apie 200 Vilniaus oro uosto darbuotojų šiuo metu darbuojasi Kauno oro uoste.
Nors darbai vykdomi greičiau, nei tikėtasi, anksčiau veiklos pradėti Vilniaus oro uostas negalės.
„Dėl skrydžių grafikų vis tiek viskas vyks pagal grafiką. Panašu, kad keliomis dienomis gali kažkas ir anksčiau pasidaryt, bet pagrindinis tikslas – kad 18 dieną oro uostas jau veiktų taip kaip turi veikti“, – aiškino ministras.
Jis patikino, kad Vilniaus oro uostas kol kas išliks pagrindiniais šalies oro vartais.
„Kiti oro uostai, išskyrus Vilniaus oro uostą, norint, kad taptų pagrindiniu šalies oro uostu – tai maždaug reikštų naujo oro uosto statybą, kiek daug pataisymų reikėtų daryti. Todėl Vilniaus oro uostas, kuris yra pagrindinis, ir toliau bus pagrindinis mūsų oro uostas. Dėl jo plėtros mes kalbamės su oro uosto vadovybe“, – patikino R.Masiulis.
Laukia nauja rekonstrukcija
Kai tik bus baigta VNO tako rekonstrukcija, bus ruošiamasi dar vienai šį kartą bus rekonstruojami terminalai, kito būdo išplėsti oro uostą nėra, patikino Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas.
„Pagrindiniai ribojimai Vilniaus oro uosto plėtrai – tai yra terminalo pajėgumai. Sekantis etapas, kurį mes atliksime po tako rekonstrukcijos – terminalo plėtra. Terminalas yra per mažas, jis yra labai sudėtingas, dėl to, kad jis buvo plečiamas seno terminalo pagrindu. Ir tai yra mums pagrindinis trukdis plėtrai“, – sako G.Almantas, pažymėdamas, kad esamo tako kol kas pakanka.
Oro uostas terminalo rekonstrukcijos metu uždarytas nebus.
„Tako rekonstrukcijos atveju oro uostas buvo uždarytas tik todėl, kad niekaip kitaip techniškai neįmanoma atlikti šitų darbų – tik uždarius taką. Kai bus rekonstruojamas terminalas, bus daromi atskiri pataisymai, bet oro uostas tikrai nebus uždarytas“, – sako G.Almantas.
Jis vardija, kad problemų VNO šiuo metu kelia aviacijos saugumo patirkos zona – ji per siaura ir kartais susidaro ilgos eilės, šią zoną planuojama plėsti
„Tam reikia pakeisti bagažo sistemą, nes bagažo sistema yra labai sudėtinga, tiek išvykimo, tiek atvykimo. Reikės rekonstruoti bagažo sistemą, pakeisti aviacijos saugumo patikros zoną, registracijos zoną tam, kad sudaryti keleiviams daugiau erdvės kuomet registruojamasi ir nebūtų grūščių – kompleksiniai sprendimai“, – sako G.Almantas.
Jis aiškina, kad tako rekonstrukcijos metu tokių darbų atlikti nebuvo galima – prieš tai daug išteklių reikalavo Kauno oro uosto išplėtimas, dabar visos pajėgos mestos į tako rekonstrukciją.
„Mes dar taip pat darome oro uosto prieigų rekonstrukciją – viešojo transporto mazgą rekonstruojame. Paprasčiausiai nėra daugiau pajėgumų ką nors atlikti. Terminalo rekonstrukcija prasidės po to, kai baigsime tako rekonstrukciją visiškai. Tuomet keleiviai matys tuos pakeitimus, kurių tikisi“, – sako G.Almantas.
Gali brangti oro uosto mokesčiai
G.Almantas neatviravo, ar dėl rekonstrukcijų keisis oro uosto mokesčiai skrydžių bendrovėms, tačiau panašu, kad didėti jie gali.
„Oro uosto mokesčių sistema yra tokia, kad jie sudaromi kaštų pagrindu – reiškia, atlikus rekonstrukciją, tuomet yra žiūrima, kiek padidėja kaštų bazė. Ir pagal tai yra apskaičiuojamas oro uosto mokestis, kuris yra derinamas su visais naudotojais – su visomis skrydžių kompanijomis. Mes kiekvienais metais VNO prieš naujus metus aptariame mokesčius su skrydžių kompanijomis, pasiekiame sutarimą ir tik tuomet pradedam juos taikyti“, – nuo tiesaus atsakymo išsisuko G.Almantas.
Skrydžių bendrovės, pasak jo, kol kas jokių signalų dėl didesnių bilietų kainų nepateikė.
Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos metu taip pat keičiama žiburių sistema – ji bus modernesnė, vartos mažiau energijos. Pakilimo tako nusileidimo sistemos (ILS) kategorija išliks nepasikeitusi.
„Pagrindiniai darbai bus pabaigti maždaug iki 10 dienos, nuo 10–12 dienos vyks tako testavimas – vadinamieji apskraidymai. Keletą dienų specialia įranga takas bus apskraidomas, patikrinant, ar jis saugus, ar jis atitinka tas kategorijas, kurios yra. Ir tada bus sertifikuotas ir atiduotas eksploatacijai“, – sakė Lietuvos oro uostų vadovas.
