Kaip skelbta, „airBaltic“ pradės be sustojimų skraidyti tarp Vilniaus ir Prahos, Valensijos, Kišiniovo, Tel Avivo, Rodo, Tiranos ir Ibizos.
Dauguma šių krypčių Lietuvai yra visiškai naujos – lėktuvai iš Lietuvos į šiuos oro uostus tiesiogiai niekuomet neskraidė.
Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus savo naujienlaiškyje „Aviacinis rokenrolas“ išsamiai apžvelgė šias naujas kryptis ir paaiškino jų logiką.
Praha užpildė logišką spragą
Tai, kad viena iš naujų krypčių tapo Praha neturėtų stebinti – tai yra vienas tų oro uostų, į kurį netiesiogiai iš Lietuvos ir atgal skraido daugiausiai žmonių. Per praėjusius 12 mėnesių 19,5 tūkst. keleivių keliavo netiesioginiais skrydžiais tarp Lietuvos ir Čekijos sostinių.
Dar liepos viduryje buvo skelbta, kad tarp miestų, į kuriuos skrydžių iš Vilniaus nevykdoma, populiariausia yra Praha (53 su persėdimais skrendantys keleiviai per dieną; 4 vieta), Niujorko J.F.Kennedy (52 keleiviai, 5 vieta). Septintoje vietoje – Madridas (47 keleiviai), vienuoliktoje – Diuseldorfas (45 keleiviai), o dvyliktoje – Čikagos O'Hare (44 keleiviai).
Rugpjūtį skelbta, kad tas pats „airBaltic“ pradės skraidyti į Diuseldorfą, o trečiadienio naujienos iš šio sąrašo ištrins ir Prahą. Jau skelbta, kad skrydis Vilnius – Madridas taip pat turėtų atsirasti, jam ieškoma vežėjo. Tuo tarpu keliaujantiems į Niujorką ir Čikagą teks luktelėti bent kelerius metus.
Skrydžiai Vilnius-Praha startuos kovo 30 d., skraidoma bus ketvirtadieniais ir sekmadieniais. Įdomu, kad šis „airBaltic“ maršrutas padidins tikimybę čekams savo akimis išvysti jų įdirbį kompanijos rengtame lėktuvų pavadinimų konkurse. Gali būti, kad šia kryptimi skraidys ir Estijos miesto Kunda vardu pavadintas lėktuvas, už kurį čekai balsavo dėl gan kurioziškos priežasties.
Tiesioginiai skrydžiai tarp Lietuvos ir Čekijos nėra nauji, tačiau nevyko nuo 2015 metų, kai bankrutavo paskutinė tautinių oro linijų inkarnacija „Air Lituanica“.
„Istoriškai Vilnius-Praha turi didelį išvykstančiųjų keleivių srautą, tačiau grįžtantys tiesioginiai skrydžiai dabar sukuria galimybę auginti turizmą iš Čekijos į Lietuvą. Istoriškai galima prisiminti, jog 2009 m. virš 100 tūkst. keleivių skraidė tarp Vilniaus ir Prahos, kuomet „Czech Airlines“ vystė hub’ą savo sostinėje (dauguma tais laikais skrido tranzitu per Prahos oro uostą). Simboliška, jog kaip tik šį mėnesį „Czech Airlines“ vegetacija galutinai baigiasi, aviakompanija pilnai atsisako savo pavadinimo ir istorinio skrydžių kodo „OK“ (realiai veiklos nevykdė dar nuo pandemijos, o pavadinimą laikė skrydžiams į Rusiją)“, – rašė S.Bartkus.
Pagrindiniai Vilnius-Kišiniovas klientai – ukrainiečiai
Nuo balandžio 2 dienos startuos tiesioginiai „airBaltic“ skrydžiai tarp Vilniaus ir Moldovos sostinės Kišiniovo.
„Daug kam gali būti naujiena, bet skrydžiai tarp Vilniaus ir Kišiniovo jau yra vykę – ta pati „airBaltic“ skraidė nuo 2007 m. rugsėjo iki 2008 m. rugpjūčio. Didelės sėkmės tuomet nebuvo – „Fokker 50“ lėktuvais maksimaliai skrido 850 keleivių per mėnesį. Dabar laikai stipriai pasikeitę – akivaizdus „airBaltic“ srauto taikinys yra ukrainiečiai, kuriems Kišiniovas dabar tapo vartais į pietvakarių Ukrainą. Kiekvieną trečiadienį vyks tiesioginis skrydis tarp Lietuvos ir Moldovos sostinių“, – paaiškino S.Bartkus.
„airBaltic“ 2025 m. vasarą taip pat vykdys tiesioginius skrydžius ir į Albanijos sostinę Tiraną. Antradieniais ir šeštadieniais skrydžiai vyks nuo birželio pradžios iki rugsėjo.
Nors kryptis skamba egzotiškai, tačiau tokio maršruto priežastis paprasta. Šilto klimato Albanija šiuo metu yra sparčiausiai auganti turizmo šalis Europoje – Tiranos oro uostas iki pandemijos tik vieną kartą viršijo 3 mln. aptarnautų keleivių skaičių, o štai 2023 m. pasiekė jau 7,3 mln. keleivių, nurodė S.Bartkus.
„Prie to prisideda, jog šiuo metu centrinis Albanijos oro uostas yra „Wizz Air“ ir „Ryanair“ kovos aikštelė, bet kartu sparčiai auga paplūdimio turizmas į šios šalies kurortus. Šią vasarą vyksta užsakomieji „Itaka“ skrydžiai tarp Vilniaus ir Tiranos, kuriuos vykdo „Smartwings“. Ateinančių metų vasarą pirmą kartą Lietuvos ir Albanijos sostinės bus sujungtos tiesioginiu reguliariuoju skrydžiu“, – rašoma naujienlaiškyje.
Dar daugiau Ispanijos: ir vakarėliams, ir kelionėms
„airBaltic“ tvarkaraščio papildyme atsidūrė ir dvi Ispanijos kryptys – Valensija ir Ibiza.
Tarp Vilniaus ir Valensijos lėktuvai skraidys nuo balandžio 16 dienos, dukart per savaitę. Tai – visiškai nauja kryptis, nes tiesioginio susiekimo tarp šių miestų istoriškai nėra buvę.
„Valensija yra trečias pagal dydį Ispanijos miestas su daugiau nei 800 tūkst. gyventojų. Nors netiesioginis srautas šiuo metu nėra toks didelis (apie 6 tūkst. keleivių per paskutinius 12 mėnesių; daugiausia per Frankfurtą, Ciurichą ir Rygą), tikėtina, jog nemaža dalis keleivių renkasi kitus kelius kelionei tarp šio Ispanijos regiono ir Lietuvos. „Ryanair“ nuosekliai didina skrydžių skaičių tarp Kauno ir Alikantės (šią žiemą numatyti jau 5 skrydžiai per savaitę)“, – rašo S.Bartkus.
Anot Lietuvos oro uostų vadovo, tiesioginis maršrutas iš Vilniaus į Valensiją pildo susiekimą tarp Lietuvos ir Ispanijos – ateinančią vasarą iš Vilniaus bus pasiekiama Barselona, Malaga ir Valensija, iš Kauno – Madridas, Alikantė ir Malaga. „airBaltic“ planuoja Vilnius-Malaga dažnį padidinti iki 2 per savaitę.
2025 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais ketvirtadieniais ir šeštadieniais aviakompanija vykdys tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Ispanijos kurortą Ibizą. Pirmasis skrydis – birželio 5 d.
„Lietuviams gerai pažįstama didžiausia iš Balearų salų Maljorka, o 2025 m. vasarą bus galima tiesiogiai nuskristi ir į Europos vakarėlių sostinę Ibisos salą. Iš Vilniaus į Ibizą, kaip dera vakarėliams, tiesioginiai skrydžiai vyks naktimis, išvykstant iš Vilniaus į Ispanijos salą vėlai vakare“, – rašo S.Bartkus.
Vilnius praplės ypatinga unikalą Ibizos geografiją – tiesioginių reguliariųjų skrydžių į šią salą nėra ne tik iš Baltijos šalių, bet ir iš Suomijos, Lenkijos, Čekijos ar Vengrijos.
Vilios ir kelionių organizatorius
Dar du nauji maršrutai taip pat yra skirti turizmui.
„airBaltic“ planuoja 2025 m. kovo 30 d. pradėti tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Tel Avivą.
„Šiuo maršrutu, akivaizdu, „airBaltic“ taiko į atvykstamąjį turizmą – šiuo metu absoliučiai didžioji dalis srauto šiame maršrute yra atvykstantys turistai į Lietuvą ir jos kurortus. Nemažai jų keliauja organizuotomis grupėmis, todėl, tikėtina, „airBaltic“ bandys pritraukti kelionių organizatorius rinktis būtent jų skrydžius. „airBaltic“ į Tel Avivą taip pat skraido ir iš Rygos, tad turės galimybę pasiūlyti keleiviams kombinuotą produktą į kelias Baltijos šalis“, – nurodė S.Bartkus.
Nuo balandžio 2 dienos „airBaltic“ taip pat planuoja atidaryti du tiesioginius skrydžius per savaitę tarp Vilniaus ir Rodo. Šiuo metu „Ryanair“ tiesiogiai skraido iš Kauno į šią Graikijos salą, o sezono metu vyksta keli užsakomieji skrydžiai per savaitę.
„Ryanair“ sėkmingai skraido šiuo maršrutu jau daugiau nei dešimtmetį, o Viduržemio jūros kurortai stumdosi dėl srauto tarpusavyje, tad papildomas naujas produktas, turėtų išauginti srautą būtent į šią Graikijos salą. „airBaltic“ taip pat skraidina vasaromis tarp Vilniaus ir Herakliono, tad jų klientai galės rinktis jau iš dviejų populiarių salų“, – kalbėjo S.Bartkus.
Dažnės skrydžiai darbui svarbiomis kryptimis
Ne taip garsiai kaip naujos kryptys, nuskambėjo kai kurių esminių skrydžių dažninimas.
Išanalizavusi keleivių poreikį, „airBaltic“ planuoja padidinti skrydžių dažnumą keturiais maršrutais iš Vilniaus – Malagos, Paryžiaus, Miuncheno ir Talino.
„airBaltic“ ateinančią vasarą dar padidins tiesioginių skrydžių skaičių tarp Lietuvos ir Estijos sostinių iki 9 skrydžių per savaitę. Taip pat planuojama grįžti prie dviejų skrydžių per savaitę tarp Vilniaus ir Malagos. Praktiškai kasdieniai skrydžiai ateinančią vasarą vyks ir tarp Vilniaus ir Paryžiaus Charleso de Gaulle oro uostų – jų padaugės nuo 5 iki 6 per savaitę. Jau šį rudenį bus padidintas tiesioginis skrydžių skaičius tarp Vilniaus ir Miuncheno iki kasdienių skrydžių, o šis padidinimas bus išlaikytas ir 2025 m. vasarą. Taip pat dažninami ir skrydžiai tarp Vilniaus ir Talino.
