Vizitą būtent į Nyderlandus, norėdama parodyti, jog iš tiesų ėmėsi įvairių priemonių kovai su dulkėmis, sukėlusiomis konfliktą Klaipėdoje, surengė kompanija „Klasco“, pakvietusi dalyvauti žiniasklaidos bei bendruomenės atstovus.
Vizitas prasidėjo Roterdamo uoste, didžiausiame Europoje birių krovinių terminale „Emo“. Čia 160 ha teritorijoje vienu metu galima saugoti 7 mln. tonų birių krovinių. Metinis terminalo krovos pajėgumas – 42 mln. tonų, kasmet perkraunama apie 35 mln. tonų, o pernai – 25,4 mln. tonų.
Už kompanijos tvoros veikia kaimyninės įmonės, tačiau gyventojų čia nėra. Nepaisant to teritorijoje stūksantys krovinių kalnai yra padengti nuo dulkėtumo saugančia medžiaga.
„Emo“ nuo artimiausių gyventojų nutolusi apie 15 km. Jos teritorijoje stūkso kalnai naftos kokso, geležies rūdos ir kitų dulkių medžiagų. Kaip sakė kompanijos atstovas, padengti krovinius apsauginiu sluoksniu svarbu tiek saugant darbuotojų sveikatą, tiek atsižvelgiant į tai, jog šalia veikia kitos įmonės. Kitapus tvoros stovi baltutėliai kitos kompanijos konteineriai.
„Jei pažvelgtumėte, tai konteineriai už mūsų teritorijos yra balti, o gėlės spalvotos“, – šyptelėjo olandas. Ši įmonė krovinius dengia celiuliozės mišiniu, kuriuos įsigyja iš kompanijos „DBD Global“.
Šios kompanijos įkūrėjas J. A. A. den Bakkeris teigė, kad įmonė klientų turi visame pasaulyje – nuo Brazilijos iki Artimųjų Rytų iki įvairių Europos šalių. Pats produktas iš celiuliozės buvo sukurtas 1999 metais, o „Emo“ jį naudoja jau nuo 2000-ųjų.
„Emo“ terminale žiniasklaidos atstovams nei filmuoti, nei fotografuoti nebuvo leista. Kompanijos vadovas motyvavo, jog gali būti užfiksuoti momentiniai vaizdai, kuomet kyla dulkės.
Kalnus krovinių, net ir nutolusių nuo gyvenamųjų teritorijų, Nyderlanduose apipurškia ir kitos įmonės. Aplinkosaugai čia skiriamas ypač didelis dėmesys. Nuo dulkių taršos terminalai saugosi ir natūraliomis priemonėmis, palei tvorą žaliuojančiais tankiai susodintais medžiais, kurių lapai apsaugo nuo dulkių patekimo už teritorijos ribos.
Gamina iš krakmolo
Aplinką nuo dulkių saugantį produktą sukūrė ir kita olandų kompanija „Wuvio“, įsikūrusi Roterdamo pašonėje, kur veikia didžiausias Europoje ir vienas didžiausių pasaulyje uostų. Mieste itin daug pramonės objektų, tad aplinkosauga čia po padidinamuoju stiklu.
Tarsi nujausdamas, jog šis klausimas taps vis opesnis, olandas Marckas Hagenas prieš dešimtmetį įkūrė kompaniją, kuri visą dėmesį nukreipė produkcijos, mažinančios dulkėtumą, kūrimui.
„Mes gaminam 100 procentų biodegraduojančias priemones, nes nenorime sukurti naujų ekologinių problemų“, – sakė M.Hagenas.
Šiuo metu kompanijos produktai keliauja po visą pasaulį, savo atstovybę įmonė yra įkūrusi ir Kinijoje.
Roterdamo pašonėje esančioje „Wuvio“ kompanijoje veikia laboratorija, kur kuriami įvairūs produktai skirtingoms medžiagoms, sukeliančioms dulkėtumą, padengti.
„Produkciją gaminame ne tik iš bulvių krakmolo, bet ir iš kitų augalų. Naudojame įvairias antrines žaliavas, kurios padeda išgauti reikiamą produktą. Tai inovacija. Esame įkūrę laboratoriją ir darome daug tyrimų, kad galėtume pasiūlyti gerą produktą“, – sakė kompanijos įkūrėjas M.Hagenas.
Produkcija keliauja tiek į uostus, kur kraunamos anglys, įvairios birios medžiagos, tokios kaip geležies rūda, naftos koksas ar medžio drožlės, tiek pas ūkininkus, įvairias pramonines kompanijas.
Roterdamo uoste veikiančios kompanijos šį ar panašų produktą, mat gaminančių dulkėtumą mažinančias priemones yra ir daugiau, naudoja nepaisant to, jog šalia nėra gyvenamųjų teritorijų.
Jei pažvelgtumėte, tai konteineriai už mūsų teritorijos yra balti, o gėlės spalvotos, – šyptelėjo olandas.
Karštas oras pridarė bėdos
Šią vasarą „Wuvio“ produkciją atrado nauji klientai, mat sausas, karštas oras pareikalavo papildomų aplinkosauginių priemonių. Purkšti krovinius ir teritoriją vandeniu nebepakako.
„Tai labai populiarus produktas uostuose, šiomis dienomis gerokai labiau nei prieš kelerius metus. Prieš dešimt metų, kai ėmėme kurti šį produktą, niekas taip plačiai nesiskundė dulkėtumu. Prieš maždaug penkerius metus visi ėmė judėti. Olandai rinkai pristatė įvairių produktų. Mes savo produkciją ėmėme eksportuoti prieš dvejus metus, dirbame su JAV kompanijomis, siunčiame produkciją į įvairiausias pasaulio šalis“, – pasakojo M.Hagenas.
Paklaustas, ar ši produkcija populiari Rytų Europos uostuose, kompanijos įkūrėjas neslėpė, jog „Klasco“ yra „ankstyvasis paukštis“ šiame regione. Tiesa, šie produktai jau naudojami Gdansko, Gdynės uostuose, nukeliauja iki pat Sibiro.
„Ko gero, „Klasco“ prieš porą metų net nežinojo apie tokią produkciją. Tačiau kai problema pastebima, jei ieškoma sprendimų, jie visada yra. Jei kažkas nori problemas spręsti, mes visada galime padėti“, – sakė olandas, kurio įmonės laboratorijoje nuolat atliekami bandymai ir tyrimai, mat dulkėtumą mažinančios priemonės yra skirtingos priklausomai nuo kraunamos produkcijos.
Siūloma ir plati spalvų įvairovė, krovinius galima padengti tiek bespalvėmis, tiek įvairių spalvų dulkėtumą mažinančiomis priemonėmis.
Parengė aplinkosauginį planą
„Klasco“ atstovai Nyderlanduose yra įsigiję tiek bespalvių, tiek žalių priemonių, kuriomis purškiami krovinių kalnai. Tiesa, žalios masės kompanija sako dar neišbandžiusi, mat yra įsigijusi ir konkurencinės olandų kompanijos kuriamą produktą iš celiuliozės. Kad produktų nesumaišytų, pastarąjį įsigijo baltos spalvos, tad gyventojai per langus jau gali išvysti baltai nupurkštus naftos kokso kalnus.
„Dirbame su dviem tiekėjais, kurie tarpusavyje konkurentai. Bandome tiek vienų, tiek kitų, tą ir naudosime nuolat uždengti kroviniams. Tiesa, uždengimą reikia derinti su krovinio savininku, kuris pasirenka vieną ar kitą priemonę, nors jos abi efektyvios ir geros, – sakė „Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Kaunas. – Esame Nyderlanduose, nes čia kompanijos dirba su dulkėtumu. Aplankėme artimiausius terminalus, nors čia gyventojai nutolę labiau, bet kiekiai yra nepalyginamai didesni, dulkėjimo gali būti šimtą kartų ir daugiau nei pas mus“.
Kilus įniršiui dėl taršos iš bendrovės, ši buvo įpareigota iki rugsėjo vidurio pateikti aplinkosauginių priemonių planą. V.Kaunas patikino, jog tai jau padaryta. Plane nurodytos tiek trumpalaikės, tiek ilgalaikės priemonės. Planui įgyvendinti prireiks apie 2 mln. eurų.
„Manome, kad tai padės gerinti ekologinę situaciją visame uoste“, – viliasi V.Kaunas.
Bendrovė rengiasi pasirašyti sutartį su Klaipėdos universitetu dėl taršos monitoringo, taip pat bus tiriama, kokios būtent medžiagos patenka į aplinką.
Yra, kur pasitempti
Nyderlanduose kartu su „Klasco“ atstovais terminaluose apsilankiusi Prekybos uosto seniūnaitė Roberta Bulnytė sako, kad Klaipėdos uostui yra ko siekti ir kur tobulėti, nes susidarė įspūdis, jog olandai tvarkosi geriau.
„Džiugu, kad tos technologijos, kurias pažengusios šalys kaip Olandija taiko savo šaly, atkeliauja ir į Lietuvą. Tai pačios naujausios pažangiausios technologijos, ekologiškos, kas labai svarbu. Galbūt reikia apsišarvuoti kantrybe ir suvokti, kad neįgyvendinama taip greitai, kaip norime, kad tai užtruks, bet poslinkis yra teigiamas ir akivaizdus. Reikia tikėtis gerėjančių sąlygų“, – kalbėjo R.Bulnytė.
Reikia tikėtis, kad tos dalelės yra liekamasis reiškinys, o ne naujas taršos šaltinis. Jų nepadaugėjo, bet yra.
Pati klaipėdietė pasakojo gyvenanti per vieną namų eilę nuo uosto tvoros ir vis dar valanti gerokai mažiau, tačiau dulkėtas palanges. Moteris įsitikinusi, jog prireiks laiko, kol medžiagos, pasklidusios po teritoriją, išsivalys.
„Suvokiu, kad įvykus incidentui, kurį pripažino generalinis direktorius, kad tarša buvo padidėjusi, kietosios dalelės, pasklidusios į aplinką, taip greit iš jos neišsivalo. Tos medžiagos nešiojamos po rajoną. Tyrimai rodo, vadovai teigia, kad šiuo metu iš uosto teritorijos, „Klasco“ teritorijos, tokios taršos nėra. Reikia tikėtis, kad tos dalelės yra liekamasis reiškinys, o ne naujas taršos šaltinis. Jų nepadaugėjo, bet yra“, – kalbėjo R.Bulnytė.
Moteris turi vilties, jog ir Klaipėdoje bus taip, kaip Nyderlanduose – gyventojai, įsikūrę šalia uosto, namo negrįš pajuodusiais batais. Nyderlanduose prie uosto tvoros ant žolės pasivaikščiojusiems žiniasklaidos priemonių atstovams balti batai liko nesusitepę, nors kitapus tvoros styro juodi kalnai krovinių, kokius pro savo langus mato „Vitės“ kvartalo gyventojai.
