Iki šiol Uosto direkcijos valdytu uostu nuo šiol rūpinsis Palangos savivaldybė. Ketvirtadienį Palangos miesto taryba pritarė šiam sprendimui ir nusprendė įsteigti Šventosios uosto direkciją. Penktadienį oficialiais parašais Uosto direkcija perdavė Šventosios uostą Palangos savivaldybei. Planuojama, kad pirmieji darbai uostelyje užvirs jau kitąmet.
Palangos meras tiki, jog su turima komanda, kuri gebėjo Palangoje realizuoti užsimotus projektus, projektą pavyks įgyvendinti greitai, per kelerius metus.
„Žmogus, kuris neturi svajonės, nebeturi nieko. 2011 metais Palangoje buvo daug svajonių. Viena jų – Kurhauzo atstatymas – šiandien virto realybe, nors ginčai teismuose ir smarkiai buvo užsitęsę.
Buvo svajonė turėti modernią koncertų salę, atrodė neįmanomas dalykas, daug milijonų, bet šiandien ją turime. Buvo svajonė turėti milijoninę infrastruktūrą, aplinkkelį, kuriuo, šiandien jau turime statistiką, šią vasarą, aplenkdami Palangą, pravažiavo 2 mln. automobilių. Aplinkkelis kainavo 40 mln. eurų.
Buvo svajonė turėti modernią koncertų salę, atrodė neįmanomas dalykas, daug milijonų, bet šiandien ją turime, – sakė Š.Vaitkus.
Turime svajonę. Suprantu, nesu vaikas, kokią atsakomybę prisiima savivaldybė. Tikiu savo komanda, valstybe, tikiu Vyriausybe, tais žmonėmis, kurie čia.
Tai ne vien savivaldybės reikalas. Viena savivaldybė nieko nepadarys. Susirinkom ne dėl to, kad pasirašytume aktą, bet visi turime suprasti, visos ministerijos, kad turime būti kaip vieninga komanda. Jei Klaipėdoje atsirado viadukas, kainavęs 200 mln. eurų, statomi vandens parkai, tai uostą turime turėti. Tai garbės reikalas turėti, nes esame jūrinė valstybė“, – pasirašęs uosto perėmimo aktą sakė meras Š.Vaitkus.
Merdėjantis uostas
Šiuo metu Šventosios kurortas merdėja. Čia itin jaučiamas sezoniškumas. Poilsiautojai šį kurortą lanko vos porą mėnesių per metus.
„Ne taip seniai turėjome valstybines investicijas, buvome išgilinę uostą, turėjome didelių svajonių, gal ne taip kažkas buvo padaryta. Vakar, šiandien pajūryje siaučia audra, kurių metu užnešama, bet čia ne apie tai... – sakė Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis. – Šiandien man, kaip piliečiui, Šventoji palengva virsta į sunku pasakyt ką... Kioskelis kažkoks, maitintojas buvo, ir tas „susivyniojo meškeres“, išėjo. Krūmynai ir nebaigtos statybos, investicijos.“
Neabejojama, jog atstačius uostelį, kurio krantinėse užvirtų gyvenimas, veiktų kavinės, restoranai, viešbučiai, miesteliui įpūstų naujos gyvybės. Kanclerio teigimu, Vyriausybės dabartinėje programoje aiškiai numatytas uostelio, kuriame galėtų gyvuoti priekrantės žvejyba, būtų vystoma rekreacija, atgaivinimas.
Šventosios uostas šiuo metu užneštas smėliu ir dumblu, naudotis jis netinkamas nei jachtoms, nei žvejams.
Dar 2010 metais Šventosios uosto atstatymo projektas su molų išvedimu buvo įtrauktas į valstybės projektų sąrašą ir numatyta apie 40 mln. eurų (150 mln. Lt) jo įgyvendinimui.
Tais pačiais metais programos įgyvendinimo priemonių planas buvo pakeistas, bandyta atnaujinti Šventosios uosto eksploatavimą, tačiau atidarius uostą jis tuoj pat buvo užneštas smėliu ir po dešimt dienų nustojo veikęs. Darbų vertė siekė apie 2,4 mln. Eur. Konstatuota, jog nepastačius molų šį uostą gilinti ir valyti beprasmiška, nes po kelių stipresnių bangų smėlis vėl grįš į uostelį.
Perdavus uostą valdyti Palangai, tikimasi, jog ledai pajudės, bus operatyviau sprendžiamos susidariusios problemos.
Įstatyme įtvirtinta, kad uostas bus skirtas ne tik priimti pramoginius, mažuosius ir sportinius laivus, žvejybos laivus, nedidelius keleivinius įvažiuojamuosius laivus, bet ir atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą.
Profesorius Rimas Žaromskas penktadienį susirinkusiems valdžios atstovams pabrėžė, jog valstybė turi investuoti į molų statybą Šventojoje, kitaip teks milijonus eurų investuoti į aplinkosaugą.
„Prieš dešimt metų atlikdavau matavimus, molas trumpėjo 12,5 metrų per metus. Trumpėjant molui nuosėdos pradeda dreifuoti į šiaurę. Jei šiandien Palanga nepiltų smėlio, prasidėtų ryškus kranto degradavimas tarp Ošupio ir Šventosios. Jei nebus pastatytas molas, valstybė po 20–30 metų į krantosaugą turėtų sukišti daugiau nei kainuotų uostas“, – sakė R.Žaromskas.
Vyriausybė žeria pažadus
Vyriausybės kancleris tikina, kad savivaldybė neliks be paramos ir šis sprendimas perduoti objektą Palangos savivaldybei yra racionalus bei pamatuotas.
Palangos mero Šarūno Vaitkaus teigimu, valstybė šiam objektui išleido ne vieną milijoną eurų, tad blogiausia dabar būtų nieko nedaryti ir leisti dokumentams dūlėti stalčiuose. Skaičiuojama, jog techninei dokumentacijai institucijos jau išleido apie 2 mln. eurų.
„Būtų labai negeras dalykas valstybei nieko nedaryti. Džiaugiuosi vienu dalyku, kad Vyriausybė, numačiusi šito uosto atstatymą, ryžtingai ėmėsi veiksmų, kad uostas atgimtų.
Uostas priklauso valstybei, taip ir liko. Palangos savivaldybė ryžosi sunkiai užduočiai – sutelkti visas institucijas, ministerijas kartu, bendrom jėgom įgyvendinti uosto atgimimą etapais. Pirmas etapas – uosto infrastruktūra žvejams. Jie gyvena prie Baltijos jūros, bet neturi galimybės įsileisti įrangos ar valtelę ir išplaukti žvejoti. Atrodome nekaip...
Kiek žinau, kaimynai šalia Palangos, Papėje, nori pasistatyti naują pramoginį uostą, koks yra Šventojoje. Jei kaimynai mus aplenktų su nauja infrastruktūra, būtų nesuvokiama“, – sakė Š.Vaitkus.
Kiek žinau, kaimynai šalia Palangos, Papėje, nori pasistatyti naują pramoginį uostą, koks yra Šventojoje. Jei kaimynai mus aplenktų su nauja infrastruktūra, būtų nesuvokiama, – sakė Š.Vaitkus.
Meras viliasi, kad savivaldybė, perdavus turtą, nebus palikta viena, nes viena atstatyti uosto yra nepajėgi.
„Manau, visos ministerijos, vyriausybės turi planą, o mes būsime įrankis, kuris tą planą įgyvendins“, – kalbėjo Palangos meras.
Sėkmė aplankys iki galo išvysčius
Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus tikino, jog direkcija yra pasirengusi pagelbėti savivaldybei ir būti patarėju, kada tik prireiktų.
Anot A.Vaitkaus, tokie uostai sėkmę patiria vienu atveju – jei būna visiškai iki galo atstatyti ir sutvarkyta visuma. Vadovo manymu, Šventosios uostas taptų dideliu traukos objektu. Jame turėtų iškilti viešbučiai, kazino, įsikurti maitinimo ir kitų paslaugų teikėjai, kurie galėtų pasiūlyti paslaugas atplaukiantiems buriuotojams.
„Nuo 2002 metų man teko prisiliesti prie Šventosios uosto atgaivinimo idėjos, kai aš dirbau ministerijoje. Pamenu, užėjo vandens departamento direktorius Juozas Darulis ir uždavė klausimą: „Ką darome su viena didžiausių problemų, su Šventosios uostu.“ Aišku, klausimas man buvo keistas, kuo čia dėtas Šventosios uostas, kuris yra kurortinėje zonoje. Po ilgos diskusijos supratau, kad užmiršti ir nuošaly palikti Šventosios uosto nevalia“, – sakė A.Vaitkus, prisimindamas, kaip 1999 metais praėjusi didelė Anatolijaus audra suniokojo Šventosios uosto likučius – buvo išardytas pietinis molas, lūžo senieji mediniai poliai. Nulūžę poliai leido bangoms išjudinti sunkius akmenis, jei buvo išmėtyti ir taip prasidėjo smėlio judėjimo procesai.
„Privalėjau rūpintis šiuo klausimu. Rūpestis išaugo į džiugią perspektyvą“, – sakė A.Vaitkus.
