Kurorto savivaldybės skaičiavimais, numatytiems darbams įgyvendinti užtektų beveik 2,2 mln. eurų. Iš jų statybos darbams tektų beveik 1,77 mln. eurų, o už 355 tūkst. eurų būtų įsigyjama reikalinga laivų ir laimikio kėlimo įranga, laivų remonto angaras ir nedidelė žemkasė, kuria prireikus iki 3,5 metro būtų gilinamas uosto įplaukos kanalas.
„Numatomų darbų sąmata yra tiksli, nes ji apskaičiuota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos parengtame Šventosios uosto atstatymo projekte. Mes siūlome kol kas praleisti brangiausią projekto dalį – molų statybą, kuriai ir nerandama pinigų. Todėl mes norime iš pradžių įgyvendinti antrąjį projekto etapą – įrengti uosto infrastruktūrą, kuria iš karto galėtų naudotis priekrantės žvejai“, – siūlo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Didžiąją dalį žvejų infrastruktūros statybai reikalingų pinigų – 1,7 milijono eurų ketinama gauti iš Žemės ūkio ministerijai Europos Sąjungos skirtų lėšų.
Kad Palangos savivaldybė galėtų Žemės ūkio ministerijai teikti paraišką finansuoti, jai turi būti perduotas ir pats uostas, kurį valdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Nei direkcija, nei Susisiekimo ministerija. tam neprieštarauja.
