„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Pasirašyta iki šiol didžiausia „Rail Baltica“ projekto finansavimo sutartis

Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji įstaiga (CINEA) ir trijų Baltijos šalių susisiekimo ministerijų įgaliota bendra įmonė „RB Rail AS“ pasirašė papildomą finansavimo sutartį dėl šią vasarą „Rail Baltica“ projektui paskirtos Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) dotacijos, rašoma „Lietuvos geležinkeliai“ pranešime spaudai.
„Rail Baltica“ pagrindinės linijos statyba Lietuvoje
„Rail Baltica“ pagrindinės linijos statyba Lietuvoje / Bendrovės nuotr.

Iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės projektui skirta papildoma beveik 1,16 mlrd. Eur parama. Kartu su nacionaliniu trijų Baltijos valstybių finansavimu viso skirta 1,43 mlrd. Eur. Iš jų projekto daliai Lietuvoje įgyvendinti – 529 mln. Eur. Europos Sąjungos (ES) dėmesys ir toliau skiriamas magistralinės linijos statybai bei Baltijos regiono integracijai į ES.

„Svarbi ES parama leis tęsti ir spartinti vykstančius statybos darbus bei plėtoti būsimus projekto etapus. Pasirašyta finansavimo sutartis su CINEA rodo, kad sėkmingai įgavęs pagreitį projektas yra vertinamas ir palaikomas tarptautiniu lygiu, siekiant Baltijos šalių sujungimo su Vakarų bei Vidurio Europa. Sisteminga parama leidžia tikėtis įgyvendinti projektą numatytais terminais bei pasiekti ilgalaikių strateginių LTG grupės, Baltijos šalių ir ES tikslų“, – teigė LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

Lietuvoje finansavimas skirtas magistralinės geležinkelio kelio sankasos įrengimui ruože Ramygala–Joniškėlis (36,7 km), besidriekiančiam Latvijos sienos link, taip pat – ruožo Kaunas–Ramygala (69 km) viršutinės geležinkelio kelio konstrukcijos įrengimui. Lietuva jau anksčiau buvo užsitikrinusi finansavimą 78 km geležinkelio sankasos įrengimui nuo Kauno link Latvijos sienos – viso bus statomas 114 km ruožas Panevėžio link.

Šiuo metu sankasos statybos vykdomos 29,2 km ruože Panevėžio link, pasirašyta sutartis dėl rangos darbų naujoje 17,1 km atkarpoje.

„Lyginant su 2023 m., šiemet nuo sausio iki rugsėjo pabaigos atlikta 60 proc. daugiau statybos darbų. Vasaros laikotarpiu išaugę atliktų darbų rodikliai rudenį pasiekė piką. Tai – bendras rangovo, „LTG Infra“ ir „Rail Baltica“ komandos indėlis siekiant maksimalaus projekto spartinimo“, – kalbėjo „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas.

Tai – iki šiol didžiausias kvietimas transporto infrastruktūros finansavimui, kuriuo numatyta paskirstyti apie 7,06 mlrd. Eur lėšų.

Didžioji dalis jų skirta projektams, kuriais siekiama ES transporto atsparumo, karinio mobilumo gerinimo ir ES klimato tikslų didinant tvarumą. Be „Rail Baltica“ papildomas finansavimas skirtas greitajai geležinkelio linijai Lionas–Turinas tarp Prancūzijos ir Italijos bei Fehmarnbelto tuneliui tarp Danijos ir Vokietijos.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau