LTG duomenimis, per 2022 m. pervežta 35 proc. daugiau keleivių nei ankstesniais metais – 4,7 mln. Tai reiškia, kad keleivių srautai sugrįžo į priešpandeminį lygį.
Tačiau dėl įvairių aplinkybių 39 proc. susitraukė krovinių vežimo apimtys – iki 31 mln. tonų. Palyginti, 2021 metais pervežta per 51 mln. tonų krovinių.
Dėl Rusijos karo Ukrainoje, Rusijai ir Baltarusijai taikomų sankcijų ir klientų sprendimų mažinti sąsajas su šiomis šalimis, LTG Grupė prognozavo, kad pervežamų krovinių srautas 2022 m. gali mažėti maždaug perpus – iki 26,5 mln. tonų per metus.
Vis dėlto, didžiausio kritimo leido išvengti diversifikacija ir plėtra į naujas rinkas – darbas Vakarų Europoje ir Ukrainoje, „LTG Cargo Polska“ veikla.
Grupės pajamos 2022 metais siekė 434,1 mln. Eur ir buvo 6,7 proc. mažesnės lyginant su 2021 m., kai sudarė beveik 465,1 mln. Eur. Grupės grynasis pelnas pernai buvo 1,2 mln. Eur, kai užpernai uždirbta 23,5 mln. Eur.
Bendros LTG įmonių grupės investicijos 2022 m. sudarė 188,9 mln. Eur. Nuosavomis LTG Grupės įmonių lėšomis buvo finansuota 28,5 proc. sumos, panaudota 135 mln. Eur ES paramos ir valstybės biudžeto lėšų.
Kontroliuojančioji bendrovė – LTG – dividendų akcininkui šiemet nemokės.
„Pernai turėjome virtinę iššūkių: žiaurus Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą, energetikos krizė, nestabilumas statybų rinkoje, sutrūkinėjusios regionui svarbios tiekimo grandinės. Tačiau radome sprendimus ir būdą, kaip išsaugoti stabilią finansinę būklę, o LTG Grupė išlaikė visus finansinius įsipareigojimus kredito institucijoms“, – sako Egidijus Lazauskas, LTG generalinis direktorius.
Vadovo teigimu, prognozes viršiję praėjusių metų rezultatai patvirtina, kad LTG Grupė yra stipri ir gebanti prisitaikyti bei kurti vertę Lietuvai net istorinių turbulencijų metais.
Aktyvi plėtra į Vakarų Europą
Daugiau negu du trečdalius pajamų pernai Grupė gavo iš „LTG Cargo“, teikiančios krovinių vežimo paslaugas. Iš viso „LTG Cargo“ pajamos 2022 m. siekė per 293,7 mln. Eur, o grynasis pelnas sudarė 10,1 mln. Eur. Palyginti, 2021 metais „LTG Cargo“ pajamos siekė per 389,8 mln. Eur, o grynasis pelnas buvo 21,2 mln. Eur.
LTG vadovas E. Lazauskas atkreipia dėmesį, kad „LTG Cargo“ bendrovei teko itin reikšmingos užduotys – diversifikacijos ir plėtros į naujas rinkas, ypač Vakarų Europos. Praėjusiais metais pradėti reguliarūs intermodaliniai pervežimai iš Kauno intermodalinio terminalo į Duisburgą Vokietijoje, nuosekliai vystomos paslaugos Lenkijos rinkoje, kur pagreitį įgyja „LTG Cargo“ dukterinė bendrovė „LTG Cargo Polska“, pernai pervežusi 583 krovininius traukinius. Palyginti, 2021 m. pervežti 68 traukiniai.
Ypatingas dėmesys ir „LTG Cargo“ pajėgos buvo skirtos krovinių vežimui Ukrainos kryptimi, nes Rusijos užpultai valstybei reikia visokeriopos pagalbos. 2022 m. „LTG Cargo“ įvykdė pirmąjį važiavimą iš Kauno intermodalinio terminalo į Ukrainą per Lenkiją. Tai buvo pirmasis reisas, kai kroviniai iš Ukrainos Lietuvą geležinkeliu pasiekė aplenkiant Baltarusiją. Dabar žemės ūkio produkciją iš Ukrainos į Klaipėdos jūrų uostą šiuo maršrutu „LTG Cargo“ gabena nuolat. Kartu su „LTG Cargo“ dukterine bendrove „LTG Cargo Ukraine“ į Ukrainą pradėti gabenti šaliai gyvybiškai svarbūs naftos produktai.
Sugrįžo keleivių srautai
LTG Grupės bendrovės mato galimybių pervežimų srautus ir toliau auginti tiek krovinių, tiek keleivių segmentuose. Dėl to Grupės bendrovės skirs ypatingą dėmesį klientų patirčiai ir pasitenkinimo didinimui.
E. Lazauskas pastebi, kad keleivių srautai pernai jau buvo tokie, kaip ir prieš pandemiją. Keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ pajamos pernai siekė 71,9 mln. Eur, grynasis pelnas – 7,1 Eur. 2021 metais „LTG Link“ pajamos buvo 57,2 mln. Eur, grynasis pelnas – 3,9 mln. Eur.
2022 m. „LTG Link“ pristatė naują bilietų pardavimo sistemą, bendrą bilietą su miesto transportu JUDU. Gruodžio mėnesį startavo maršrutas Vilnius–Kaunas–Varšuva–Krokuva.
LTG generalinis direktorius pabrėžia, kad metų pabaigoje buvo pasiektas strategiškai itin reikšmingas tikslas – pasirašyta istorinė „LTG Link“ ir Susisiekimo ministerijos keleivių vežimo sutartis 2023–2032 metams. Šis susitarimas suteikia pagrindą aiškiam veiklos finansavimui, ilgalaikių projektų ir tikslų planavimui bei traukinių parko atnaujinimui.
Tęsiami „Rail Baltica“ ir elektrifikavimo darbai
Šalies geležinkelių tinklą valdančios ir jo modernizacija besirūpinančios Grupės bendrovės „LTG Infra“ pajamos pernai sudarė 189,6 mln. Eur, bendrovė fiksavo 11,5 mln. Eur nuostolį. Palyginti, 2021 metais pajamos siekė 192,7 mln. Eur, o nuostolis sudarė 2,9 mln. Eur.
Bendrovės veiklos pajamų mažėjimą lėmė įgyvendinamos sankcijos prieš Rusiją ir Baltarusiją. Šį pajamų praradimą iš dalies kompensavo Vyriausybės skirtas 155 mln. Eur papildomas finansavimas. 73 mln. Eur iš jų skirti arterijos Vilnius-Klaipėda elektrifikavimo projektui, likusi suma – kitai geležinkelių infrastruktūrai palaikyti.
Nors augančios statybos darbų kainos ir nestabilios tiekimo grandinės kėlė nemažai rūpesčių infrastruktūros statybų sektoriui, tačiau LTG Grupės bendrovė „LTG Infra“ tęsė intensyvius visam Baltijos regionui itin svarbaus projekto – „Rail Baltica“ – įgyvendinimo darbus. Be to, pradėti geležinkelio ruožo Kaišiadorys-Šiauliai-Klaipėda elektrifikavimo darbai. Tai – svarbus etapas elektrifikuojant intensyviausią šalies geležinkelio arteriją Vilnius-Klaipėda.
2022-aisiais „LTG Infra“ pasiekė ir reikšmingą tikslą įtvirtinant Europos Sąjungoje įprastą praktiką – ilgalaikį valstybės įsipareigojimą subalansuoti geležinkelių infrastruktūros valdytojo pajamas ir sąnaudas. Su Susisiekimo ministerija pasirašyta penkerius metus galiosianti geležinkelių infrastruktūros finansavimo sutartis, leidžianti užtikrinti infrastruktūros techninę priežiūrą, gerinti teikiamų paslaugų kokybę, o verslui pasiūlyti patrauklių paslaugų tarifų.
Apibendrindamas praėjusių metų rezultatus, E. Lazauskas įsitikinęs, kad svarbiausias rizikas pavyko suvaldyti. Tuo pat metu padėtas tvirtas pagrindas LTG Grupės veiklos plėtrai bei Lietuvai ir Baltijos šalių regionui svarbių strateginių projektų įgyvendinimui. Be to, vadovo teigimu, LTG Grupė aktyviai įsitraukia mažinant transporto sektoriaus CO2 išmetimus bei poveikį aplinkai visos valstybės mastu. LTG Grupė iki 2030 m. yra užsibrėžusi sumažinti bendrą geležinkelio transporto išmetamą CO2 kiekį 30 proc., o specifines CO2 emisijas, pervežant krovinius ir keleivius, sumažinti 50 procentų.
LTG Grupės dėmesys išmetamo CO2 kiekio mažinimui yra kryptingas ir ilgalaikis. 2022 m. augo keleivių pervežimai, todėl čia didėjo ir CO2 emisijos sutaupymai. 2022 m. LTG grupės bendras emisijos sutaupymas (lyginant su kelių transportu) siekė 961,1 tūkst. tonų CO2.
„Lietuvos geležinkeliai“ yra valstybės valdoma didžiausia Baltijos šalyse geležinkelių grupė, savo veiklą vystanti trimis pagrindinėmis kryptimis: krovinių ir keleivių vežimas geležinkeliais, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymas, priežiūra ir plėtra. „Lietuvos geležinkelių“ įmonių grupę sudaro 5 tiesiogiai kontroliuojamos įmonės: „LTG Cargo“, „LTG Link“, „LTG Infra“, „Geležinkelio tiesimo centras“, „Rail Baltica statyba“.
