Paveldosaugininkų sprendimas išplėsti kultūros paveldo apsaugos teritoriją pietinėje Klaipėdos uosto dalyje, ties XIX amžiuje atidarytu Karaliaus Vilhelmo kanalu, yra neteisėtas. Tokį sprendimą praėjusią savaitę paskelbė Vilniaus apygardos administracinis teismas.
„Teisėjų kolegija konstatavo, kad nei skundžiamame akte, nei posėdžio garso įraše nėra motyvuota, kodėl ir kuo remiantis į Karaliaus Vilhelmo kanalo ribas 2000-aisiais nepatekusi teritorija jai priskirta 2017 spalio 3 dienos aktu, kokios vertingosios savybės šioje dalyje buvo nustatytos, kaip buvo nustatyta apsaugos nuo fizinio poveikio teritorija ir parinktas jos dydis“, – neseniai BNS teigė teismo atstovė S.Jacinevičienė-Baltaduonė.
Stinga geležinkelio pajėgumų
Klaipėdos konteinerių terminalas laikomas viena progresyviausių uosto įmonių. Krovinių apimtys čia didėja, tad esamo geležinkelio pajėgumai jau visiškai išnaudoti. Planuodama tolesnį krovos augimą, uosto kompanija pajuto poreikį turėti naują geležinkelio atšaką. Infrastruktūros darbai buvo suderinti su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kuri baigia parengti techninį projektą.
Terminalo vadovas V.Šileika sako šį pavasarį staiga sužinojęs, jog keli arai žemės pateko į kultūros paveldo sąrašą. Teritorija nedidelė, tačiau itin svarbi strategiškai, mat būtent šioje vietoje turėjo driektis naujasis geležinkelis. Ši žinia verslą pasiekė, kuomet geležinkelio statybai nebuvo gautas leidimas, mat paaiškėjo, jog Kultūros paveldo departamentas išplėtė saugomų teritorijų ribas. Dėl susidariusios situacijos konfliktą ėmėsi spręsti teismas.
„Daugybę metų tai buvo paprasčiausia uosto dalis, kurioje vykdėme veiklą. Išplėstos ribos mums buvo naujiena, nes toje vietoje dar 2014 metais buvo vykdomos direkcijos investicijos ir negaliojo jokie apribojimai. Mums nežinant, ši teritorija tapo saugoma.
Žmonės, kurie priima tokius sprendimus, turėtų atvažiuoti į vietą ir pamatyti, kokia tai zona, kad tai uosto teritorija, kur galioja griežti saugumo ir kiti kodeksai, – sakė V.Šileika.
Žmonės, kurie priima tokius sprendimus, turėtų atvažiuoti į vietą ir pamatyti, kokia tai zona, kad tai uosto teritorija, kur galioja griežti saugumo ir kiti kodeksai. Tai yra industrinė zona, joks pašalinių žmonių patekimas ar kita veikla, nesusijusi su uostu, čia nėra galima. Vilhelmo kanalo panaudojimas iš Malkų įlankos pusės neįmanomas, nes tai mūsų teritorija ir mes už ją mokame, turime nuomos sutartį“, – kalbėjo V.Šileika.
Žinia dėl kultūros paveldo ribų išplėtimo buvo netikėta ir Klaipėdos uostą plėtojančiai Uosto direkcijai.
„Toje vietoje, kur mums nežinant buvo nustatyta nauja kultūros paveldo vertybių riba, veikia viena produktyviausių krovos kompanijų. Uosto direkcija pagal baigiamą rengti techninį projektą čia planuoja įgyvendinti didelės apimties projektą. Planuojama čia tiesti naujus geležinkelius bei vystyti kitą uosto infrastruktūrą. Iš viso Malkų įlankos tobulinimui ir išvystymui ketinama skirti apie 100 mln. eurų“, – sakė Uosto direkcijos Infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.
Konteinerių srautai auga
Pasak V.Šileikos, terminalas savo veiklą planuoja keletui metų į priekį ir apie naujos geležinkelio atšakos būtinybę pradėta kalbėti jau seniai. Pastaraisiais metais konteinerių, gabenamų geležinkeliu, srautai auga.
„Naujos geležinkelio šakos projektas tęsiasi keletą metų, su juo siejame esamų ir naujų krovinių atsiradimą, klientų pritraukimą. Galų gale, savo darbus padarėme, turime daugiau krovinių, gabenamų geležinkeliais, o tos atšakos ir tolesnių investicijų neturime. Klientai nėra patenkinti situacija, vėluoja tam tikrų krovinių krova, turime naudotis kitų terminalų paslaugomis, per kuriuos perkrauname padidėjusį krovinį.
Terminalas perkraudamas konteinerius dirba su įvairiomis transporto rūšimis – laivais, auto transportu, geležinkeliu. Šiuo metu stebime konteinerių, gabenamų geležinkeliais, augimą. Šita atšaka būtų leidusi suvaldyti šiuos srautus ir užtikrinti, kad klientai konteinerius gautų laiku“, – sakė V.Šileika.
Jo teigimu, dėl teisminių procesų projekto įgyvendinimas nusikėlė neapibrėžtam laikui ir turima indikacijų, jog verslui palankus sprendimas gali būti apskųstas.
Priėmė palankų sprendimą
Vilniaus apygardos teismo priimtas sprendimas palankus verslui. Uostas teismo prašė panaikinti pernai spalį Kultūros paveldo departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto dalį, kuria Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorija išplečiama giliau į uostą. Minėta teritorija dar 2000 metais buvo pripažinta nesaugotina ir nevertinga.
Sprendimą išplėsti kultūros paveldo apsaugos teritoriją priėmusios Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas Romas Pakalnis BNS rugpjūčio viduryje teigė, kad toks sprendimas priimtas siekiant išsaugoti galimybę ateityje naudotis Karaliaus Vilhelmo kanalu. Teismas įpareigojo paveldosaugininkus iš naujo išnagrinėti klausimą dėl Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso duomenų tikslinimo.
VAAT sprendimas per mėnesį gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Daugiau kaip 25 kilometrų ilgio Karaliaus Vilhelmo kanalas nuo Minijos upės iki Klaipėdos atidarytas 1873 metais, jį iškasė prancūzų karo belaisviai. Kanalas iškastas siekiant išvengti audrų Kuršių mariose, kai Nemunu į Klaipėdą buvo plukdoma mediena. Kanalu laivai nustojo plaukioti sovietmečiu.
