Konservatyviai vertinant, kad vienu skrydžiu vidutiniškai gali vykti apie 150 keleivių, o mažiausia kompensacijos už reikšmingus sutrikimus suma siekia 250 Eur, vien per atostogų sezoną Lietuvos keliautojams iš oro linijų turi priklausyti bent 3,6 mln. Eur kompensacijų.
„Skycop“ atkreipia dėmesį ir į tai, kad minėtuose skaičiuose atsispindi tik iš Lietuvos oro uostų išvykstančių skrydžių statistika. Dar 2-3 kartus tiek kompensacijų lietuviams priklausytų patyrus sutrikimus grįžtant iš užsienio.
Lietuvos (ir kitų Baltijos šalių) oro uostai ilgų vėlavimų ir atšaukimų požiūriu Europoje atrodo palyginti stipriai: vasarą mūsų šalyje, Latvijoje ir Estijoje į kompensacijas pretenduojančių išvykstančių skrydžių dalys per visus šiuos metus siekė atitinkamai 0,8 proc., 0,6 proc. ir 0,7 proc., bet, pvz., Ispanijoje tokių skrydžių dalis buvo 1,5 proc., o Prancūzijoje ir Italijoje – beveik 2 proc. Tad pridėjus ilgus vėlavimus ir atšaukimus grįžtant į Lietuvą, mūsų šalies gyventojams vien per vasarą priklausanti kompensacijų suma gali siekti ir apie 10 mln. Eur.
Beje, šią vasarą iš Lietuvos skraidinusios oro bendrovės buvo kiek punktualesnės nei pernai: 2023 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais trijuose šalies oro uostuose į kompensacijas pretendavo 1,2 proc. visų išvykimų.
Pasak „Skycop“ advokato Nerijaus Zalecko, oro bendrovės ir toliau nededa pastangų informuojant keleivius apie priklausančias kompensacijas ar, juo labiau, pačios jas pasiūlydamos. Dėl to pinigus gauti norintiems keleiviams tenka patiems atlikti tyčia nepatogiai sukonstruotus procesus avialinijų svetainėse arba kreiptis į kompensacijų valdymo bendroves siekiant supaprastinti šį iššūkį.
„Kokybiškų duomenų apie realiai dėl kompensacijų besikreipiančių keleivių dalį rinkoje nėra, tačiau iš patirties ir pokalbių su rinkos dalyviais jaučiame, kad vos iki trečdalio paveiktų gyventojų kreipiasi į oro linijas ar tarpininkus dėl jiems priklausančių pinigų. Kitaip tariant, vien per šią vasarą lietuviai oro linijoms greičiausiai paliks bent kelis milijonus jiems teisėtai priklausančių eurų. Kviečiu keliautojus pasinaudoti savo teisėmis: vadinamasis EU261 mechanizmas Europoje buvo įdiegtas tam, kad keleiviams būtų kompensuoti nepatogumai, ir kartu tam, kad verstų oro bendroves pasitempti“, – sako N. Zaleckas.
Pagal EU261 reglamentą, kompensacijos už reikšmingus vėlavimus priklauso išvykstant iš ES oro uosto (nepriklausomai nuo oro linijos šalies) ir atvykstant į ES oro uostus su ES registruotomis avialinijomis. Jei išvykstantis skrydis į galutinį oro uostą atvykti vėluoja daugiau kaip 3 valandas, keleiviams priklauso 250-600 Eur kompensacijos priklausomai nuo maršruto atstumo. Keleiviams taip pat gali priklausyti kompensacijos už atšauktus skrydžius, nenumatytas transporto ar nakvynės išlaidas, pamestą bagažą ir įvairius kitus scenarijus.
Į kompensacijas pretenduojančių skrydžių dalį „Skycop“ vertina naudodamasi nuosavais duomenimis bei vieša ir nevieša rinkos analitika. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad internete dažnai skelbiami punktualiausių ar problematiškiausių avialinijų bei oro uostų duomenys paprastai vertina net ir nedidelius, 3 valandų nesiekiančius ir į kompensacijas nepretenduojančius vėlavimus.
