Transporto paslaugų eksportas Lietuvoje pernai, palyginti su 2020 m., išankstiniais duomenimis, augo 7 proc. ir sudarė apie 60 proc. viso šalies paslaugų eksporto. 2021 m. išliko tos pačios pagrindinės transporto eksporto rinkos, į visas jas didėjo paslaugų eksportas: į Vokietiją – 11 proc., į Prancūziją – 7,7, į Rusiją – 1,8, į Nyderlandus – 15, į Daniją – 10 proc. Labiausiai – 46 proc. – augo transporto paslaugų eksportas į Lenkiją. Apie 74 proc. transporto paslaugų eksporto sudarė paslaugos į Europos Sąjungos šalis.
Apžvalgoje pažymima, kad praėjusiais metais, palyginti su 2020 m., visų rūšių transportu bendrai Lietuvoje buvo vežta 5,3 proc. daugiau krovinių (178 mln. t), iš jų kelių transportu vežta 8,4 proc. daugiau (116 mln. t), geležinkeliais – 4,4 proc. mažiau (51,1 mln. t). Krovinių krova Klaipėdos uoste sumažėjo apie 5 proc. (45,6 mln. t), oro uostuose – augo 3 proc. (20,5 tūkst. t). Tačiau, kaip ir ankstesniais metais, „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos uostas pernai išlaikė Baltijos šalių lyderių pozicijas.
AB „LTG Cargo“ praėjusiais metais vežė 51,1 mln. t krovinių, Latvijoje ir Estijoje vežta atitinkamai 20,2 mln. t ir 11,9 mln. t. Lietuvoje geležinkeliais vežamų krovinių sumažėjimą lėmė nuo 2021 m. vasario mėn. per Klaipėdos uostą nebevežami Baltarusijos naftos produktai. Teigiamos įtakos turėjo krovinių vežimas per Kauno intermodalinį terminalą, turintį europinės vėžės geležinkelio jungtį.
Klaipėdos uoste pernai krauta 45,6 mln. t krovinių, t. y. 4,6 proc. mažiau, palyginti su 2020 m. Krovos mažėjimui daugiausia įtakos turėjo skystieji kroviniai – ketvirtadaliu smukusi naftos ir naftos produktų krova, taip pat 28 proc. sumažėjusi grūdų krova. Teigiamais pokyčiais 2021 m. pasižymėjo rampiniais keltais (ro-ro) gabenami kroviniai (+13 proc.) ir kroviniai konteineriuose (+8 proc.).
Praėjusiais metais pastebimai atsigavo Lietuvos aviacijos sektorius, dėl COVID-19 pandemijos poveikio 2020-aisiais patyręs didžiausią nuosmukį. Palyginti su 2020 m., pernai keleivių srautas Lietuvos oro uostuose augo 37 proc. (nuo 1,8 mln. iki 2,5 mln. keleivių). Vilniaus oro uoste aptarnauta 1,9 mln. keleivių (+45 proc.), Kauno oro uoste – 0,49 mln. keleivių (+32 proc.), Palangos – 0,09 mln. (-31 proc.). Skrydžių skaičius augo 15 proc. (34 437 vnt.), skrydžių krypčių skaičius – 31 proc. (94 kryptys).
Ekspertų vertinimu, šiemet situacija šalies transporto ir logistikos sektoriuje išliks dinamiška. Kelių transporto vežėjai turėtų toliau didinti vežamų krovinių kiekį, tačiau didesnį proveržį stabdys darbo jėgos trūkumas, logistikos grandinių trikdžiai, rinkų diversifikavimo iššūkiai, vangus investavimas į transporto procesų skaitmenizavimą. Sektorių neabejotinai paveiks karo Ukrainoje bei sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pasekmės, ypač tą turėtų pajusti geležinkelių transporto sektorius bei Klaipėdos jūrų uostas, kurie istoriškai itin priklausomi nuo Rytų rinkų.
Sparčiais tempais auganti infliacija transporto srityje (šalies infliacija augo 10,6 proc., iš jų transporto srityje – 17,8 proc.) didina visų transporto operacijų kaštus, degalų, atlyginimų, transporto parko atnaujinimo ir priežiūros sąnaudas, o tai gali nulemti transportavimo kaštų didėjimą iki 35 proc.
Šiuo metu augantis kelionių geležinkelių transportu skaičius, brangstančios kelionės nuosavu transportu, slūgstanti COVID-19 susirgimų banga gali sudaryti prielaidas žmonėms grįžti prie ankstesnių įpročių ir persėsti į viešąjį transportą, rinktis keliones ne tik traukiniais, bet ir autobusais ar troleibusais.
