„Kiekvieną kartą, kai kas nors atsitinka... mes iš to mokomės“, – žurnalistams sakė vyresnysis „Boeing“ pareigūnas, kalbėjęs apie pamokas po „Lion Air“ ir „Ethiopian Airlines“ avarijų, kurios įvyko mažiau nei per penkis mėnesius.
Praėjus daugiau nei savaitei po to, kai buvo nutarta nuleisti ant žemės visus „Boeing 737 MAX“, tapo aišku, kad abi katastrofos nebuvo tiesiog atsitiktinės – jas gali sieti tie patys ar panašūs trūkumai šiuose naujuose orlaiviuose. Dabar susiduriama su iššūkiais siekiant giliau išsiaiškinti gedimų priežastis, bet to kaina taip pat didesnė. „Boeing“ jau paskelbė, kad programinės įrangos pakeitimas lėktuvuose reikalauja papildomų savaičių darbo.
Po preliminarių išvadų tiriant katastrofos priežastis, paaiškėjo, kad abi avarijos yra panašios, todėl orlaivių gamintojai dar kartą kritiškai turi pažvelgti į lainerių projektus tam, kad daugiau nekiltų panaši grėsmė visuomenei.
„Tai yra mūsų atsakomybė aptikti ir panaikinti bet kokią riziką. – praėjusį ketvirtadienį sakė „Boeing“ vykdomasis vadovas Dennis Muilenburgas. – Mes tai dirbame ir žinome, kaip tai daryti.“
Jo komentaras pasirodė po to, kai Etiopijos vyriausybė paskelbė preliminarią katastrofos priežasties ataskaitą, kuri rodo, kad Etiopijos avialinijų pilotai prarado orlaivio kontrolę, praėjus vos šešioms minutėms nuo jo pakilimo. Pasak Etiopijos tyrėjų, pilotai elgėsi pagal instrukcijas bei žinodami Indonezijos „Lion Air“ katastrofos priežastis, kai toks pat lėktuvas nukrito sugedus kompiuterinei stabilizavimo sistemai.
Buvęs Nacionalinės transporto saugos valdybos vadovas, o dabar CNN aviacijos analitikas, Petersas Goelzas sakė matantis įrodymus, kad bendrovė „Boeing“ jau nesikoncentruoja į MAX orlaivių sugrąžinimą į dangų, o dirba siekdama atkurti pasitikėjimą atkūrimu visuomenės akyse – dvi tokio paties lainerio katastrofos per trumpą laiką pasėjo nepasitikėjimą.
Etiopijos tyrėjai jau paskelbė dvi rekomendacijas dėl orlaivio sudužimo – sutaisyti gedimus „Boeing“ orlaivių sistemose ir sugriežtinti šių lėktuvų patikrą prieš leidžiant jiems skristi. Federalinė vyriausybė kartu yra ir „Boeing“ operacijų reguliatorius ir jautrių karinių projektų užsakovas – juk žinomiausias orlaivis pasaulyje „Air Force One“ yra „Boeing“ produktas.
Federalinė aviacijos administracija (FAA) sukurta dvejopam tikslui – reguliuoti ir skatinti aviacijos pramonę, laikėsi sprendimo išlaikyti 737 MAX danguje, kai kitų šalių reguliuotojai rekomendavo šiuos naujus orlaivius nuleisti ant žemės iki kol paaiškės katastrofų priežastys. Ir tai sukėlė pagrįstų abejonių, ar šia institucija galima besąlygiškai pasitikėti.
Pasitikėjimas FAA yra pažeistas, sako Transporto departamento inspektorius Calvinas Scovelis.
Kol Etiopijos ir Indonezijos tyrėjai tęsia aviakatastrofų priežasčių tyrimą, ties FAA tvenkiasi juodi debesys. Ilgai taikyta praktika, kai aviacijos pramone besirūpinusi institucija suteikdavo leidimus dabar yra padidinto dėmesio centre.
Transporto komiteto pirmininkas Peters DeFazio sako turintis „daug rimtų klausimų, susijusių su „Boeing 737 MAX“ ir FAA sertifikavimo tvarka.
Kol tik bunda diskusijos ir debatai dėl griežtesnio sertifikavimo ir priežiūros kontrolės, netrukus keleiviai turės patys spręsti, ar pasitikėti 737 MAX ir kilti jais be nuogąstavimų.