Po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Europos Sąjunga (ES) uždarė savo oro erdvę rusų oro vežėjams. Tačiau Serbija pasielgė priešingai – valstybės valdomos oro linijos „Air Serbia“ padvigubino skrydžių į Rusijos sostinę skaičių ir skrydžiams pradėjo naudoti didesnius lėktuvus, kad galėtų keliauti daugiau keleivių.
Be kai kurių Turkijos oro vežėjų, Serbijos oro linijos liko vienintelės Europoje, kurios ir toliau skraido į karą pradėjusią Rusiją. Toks elgesys sukėlė ES ir Ukrainos kritiką.
„Serbija yra vienintelė Europoje, palikusi atvirą dangų Rusijai“, – anksčiau tviteryje rašė Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotoja Emine Dzheppar.
„Pelnymasis iš [ukrainiečių] kraujo yra nevertas šalies kandidatės statuso ES“, – pridūrė ji.
Į tai reaguodamas, Serbijos prezidentas A.Vučičius pareiškė, kad po „raganų medžioklės“, nukreiptos prieš jo šalį, „AirSerbia“ vėl vykdys tik vieną skrydį į Maskvą per dieną.
„Ir ar tie, kurie vadovauja persekiojimui prieš Serbiją dėl skrydžių į Rusijos sostinę, bus tuo patenkinti?“ – klausė A.Vučičius duodamas interviu televizijai.
Jis, kalbėdamas apie turkų į Rusiją vykdomus skrydžius, skundėsi, kad „tų NATO narių, kurios iš dalies yra Europoje, iš dalies Azijoje, ir turi 30 kartų daugiau skrydžių į Maskvą nei Serbija, niekas neliečia“.
Serbijos prezidentas nepatikslino, kada bus sumažintas „Air Serbia“ skrydžių skaičius Maskvos kryptimi.
Belgrado oro uosto svetainės duomenimis, trečiadienį į Maskvą skrido du „Air Serbia“ lėktuvai, ketvirtadienį šia kryptimi taip pat numatyti du skrydžiai, penktadienį – trys.
Nors Serbija oficialiai siekia narystės ES, ji atsisakė įvesti tarptautines sankcijas savo sąjungininkei Rusijai.
ES pareigūnai ne kartą įspėjo Serbiją, kad jei ji nori įstoti į ES, turės prisitaikyti prie bloko užsienio politikos.
