Kaip 15min teigė MAG verslo plėtros direktorius Graeme'as Fergusonas, viena iš stipriųjų bendrovės pusių ir yra krovinių pervežimas oro transportu. Be to, bendrovė ypač didelį dėmesį skiria netiesiogiai su aviacine veikla susijusių pajamų generavimui, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos bei automobilių stovėjimo aikštelių šalia oro uostų, stiprinimui.
MAG grupė šiuo metu pagal koncesijos sutartį valdo keturis Didžiosios Britanijos oro uostus.
MAG grupė šiuo metu pagal koncesijos sutartį valdo keturis Didžiosios Britanijos oro uostus – Mančesterio, Londono Stanstedo, Rytų Midlandso bei Bornmuto ir Mineapolio bei Oklando oro uostų JAV laukimo sales.
Išskirtiniame interviu 15min, MAG verslo plėtros direktorius Graeme'as Fergusonas ir bendrovės komercinių pasiūlymų vadovas Giulio Leucci pasidalino savo įžvalgomis apie Lietuvos oro uostų ateitį, jų potencialą bei bendrovės verslo filosofiją.
– Ar šiuo metu ieškote investicinių projektų tik Lietuvoje, Baltijos šalių regione, ar ir kitose pasaulio vietose?
– Ieškome oro uostų, kuriuos galėtume valdyti už Didžiosios Britanijos ribų. JAV buvo pirmoji investicija ne Britanijoje, o dabar ieškome potencialių verslo galimybių visoje Europoje.
– Neseniai Graikijos valdžia skelbė konkursą dėl 14 regioninių šalies oro uostų koncesijos sutarčių. Jį laimėjo Frankfurto oro uosto operatorė „Fraport“. Galbūt jūs buvote jos konkurentais?
– Ne, nedalyvavome tame konkurse. Tai 14 oro uostų ir kai kurie jų yra labai maži, todėl tuo metu projektas šis projektas mūsų nedomino.
– Lietuvos vyriausybė pagal koncesijos sutartį nori perleisti visų trijų šalies oro uostų valdymą. Ar jūs pritariate tokiam sprendimui, ar labiau norėtumėte pasirašyti koncesijos sutartį tik dėl Vilniaus oro uosto?
– Manau, suprantu, kodėl ministerija taip elgiasi. Savo keturis oro uostus, žvelgiant iš aviacijos plėtros perspektyvos, valdome kartu. Mes stengiamės atsverti Stanstedo ir Mančesterio oro uostų augimą, tokiu būtu remdami savo mažesnius oro uostus. Dėl mažų keleivių srautų iššūkiu taptų Palangos oro uosto įtraukimas.
– Koks yra Lietuvos oro uostų potencialas ir ar būtų lengva juos visus plėtoti vienu metu?
– Potencialas yra. Visų pirma, dėl BVP augimo šiame regione. Be to, Lietuvos oro uostai glaudžiai bendradarbiauja su „Ryanair“ ir „Wizzair“, o mes taip pat palaikome stiprius ryšius su šiais oro vežėjais. Žemų kainų oro linijos stiprėja, lyginant su tradicinėmis oro linijomis, ir dėl to pastarosioms vis sunkiau konkuruoti.
– Bet ar gali Vilniaus oro uostas konkuruoti su Rygos oro uostu, kuris yra didžiausias susisiekimo oru mazgas Baltijos regione, ar, tolesnėje perspektyvoje, su Varšuvos oro uostu?
– Nematau priežasties, kodėl negalėtų. Oro uostai yra labai skirtingi. Jeigu pažvelgtumėte į mūsų oro uostus, Mančesteryje pamatytumėte 70 veikiančių oro bendrovių, o Londono Stanstedo oro uoste – šešias, septynias. Turime keturis labai skirtingus oro uostus.
Nėra priežasties, kodėl Vilniaus ir Kauno oro uostai negalėtų plėstis pasitelkiant krovinių pervežimus.
Štai Bornmuto oro uostas kai kuo panašus į Palangos, įsikūręs pietinėje (Anglijos) pakrantėje, ir mėgstamas turistų, Mančesterio oro uostas, dėl to, kad yra šiaurinėje Anglijos dalyje, atlieka šiaurinių vartų funkciją ir dėl to siūlo ilgojo nuotolio skrydžius, o Rytų Midlandso oro uostas stiprus pervežant krovinius.
Nėra priežasties, kodėl Vilniaus ir Kauno oro uostai negalėtų plėstis pasitelkiant krovinių pervežimus.
– Bet Ryga turi didelį pranašumą prieš Vilniaus oro uostą dėl to, kad Latvija turi nacionalinį oro vežėją „AirBaltic“, kuris yra didžiausia oro kompanija regione ir kurios paslaugomis naudojasi ir nemažai lietuvių.
– Mūsų grupėje mes neturime nacionalinių oro vežėjų. Štai „British Airways“ būstinė yra Londono Hitrou oro uoste. Nacionalinio oro vežėjo nebuvimo mes netraktuojame kaip silpnumo. Kartais nacionalinis oro vežėjas gali pabloginti elgesį su kitais vežėjais. Jeigu teikiate pirmenybę nacionaliniam vežėjui, sudaromos nelygios konkurencinės sąlygos. Protekcionizmas nacionalinės oro bendrovės atžvilgiu gali neigiamai paveikti oro uosto srautų augimą.
– Kokios yra jūsų planuojamos investicijos Lietuvoje ir kada jos atsipirktų? Na, ir kokia yra jūsų Lietuvos oro uostų vizija?
– Dar yra anksti apie tai kalbėti, tai tik pirmasis mūsų vizitas. Kol kas mes žvelgiame į oro uostus ir vertiname jų augimo potencialą. Žinome, kad Vilniaus oro uostas kai kuriuo paros metu beveik visiškai išnaudoja savo potencialą.
Taigi, pavyzdžiui, reikėtų tikriausiai išplėsti terminalą. Kai mes žiūrime į naują oro uostą, aiškinamės, kiek galėtume intensyvinti eismą ore, žiūrime į tai iš aviacijos perspektyvos. Tuomet kalbėtume su mūsų aviacijos plėtros komanda, kurios pasiteirautume, pavyzdžiui, kokie yra dešimt maršrutų, kurių norėtų Vilniaus oro uosto keleiviai. Tada kreiptumėmės į oro linijas, siūlydami naujus maršrutus.
– Tarkime, jūs pasirašote koncesijos sutartį. Ar planuojate suteikti kokias nors ypatingas sąlygas toms oro linijoms, kurios veiktų tiek jūsų valdomuose Didžiosios Britanijos, tiek Lietuvos oro uostuose?
– Dėl itin gerų mūsų turimų ryšių su didžiausiais Britanijos oro vežėjais, oro uostai galėtų dirbti išvien ir pasiūlyti oro bendrovėms galimus naujus maršrutus.
Jeigu oro uostas auga – reikia daugiau žmonių, išmanančių oro uosto specifiką, o tokių surasti yra sudėtinga.
– Bet kokios įmonės privatizacija ar galima koncesija nemažai lietuvių kelia nerimą dėl to, kad naujieji savininkai gali ateiti ir atleisti aibę senų darbuotojų. Kokia yra jūsų pozicija šiuo klausimu?
– Mūsų požiūris visiškai kitoks, nes mūsų įmonė paremta viešojo ir privataus sektoriaus partneryste. Pirminis tikslas yra akcininkų pelnas, bet 66 proc. bendrovės akcijų valdo regioninė (Mančesterio) valdžia, taigi rūpinamės ne tik pelnu, tačiau ir investicijomis į regioną, o jos reiškia darbų kūrimą. Kuo daugiau žmonių naudojasi oro uostu, tuo daugiau darbo vietų galime sukurti.
Jeigu oro uostas auga – reikia daugiau žmonių, išmanančių oro uosto specifiką, o tokių surasti yra sudėtinga.
Vienas iš didžiausių iššūkių Didžiojoje Britanijoje yra naujų žmonių pritraukimas dirbti oro uostuose, nes jie įsikūrę už miestų. Įkūrėme oro uostų akademijas, orientuotas į jaunų žmonių pritraukimą ir paruošimą. Be to, grupės mokinių gali apsilankyti oro uostuose ir sužinoti apie karjeros perspektyvas juose.
Taip pat reklamuojame darbus oro uoste veikiančiose kompanijose, pavyzdžiui, „FedEx“, „UPS“, „TNT“ ar „Royal Mail“. Visuose MAG valdomuose Britanijos oro uostuose dirba apie 4400 žmonių, tačiau šis skaičius apima darbuotojus, kuriems mes esame tiesioginis darbdavys.
– Įvardykite savo didžiausią privalumą, kodėl Lietuva turėtų pasirinkti būtent jūsų įmonę oro uostų koncesijos sutarčiai pasirašyti?
– Mūsų ryšiai. Turime puikius ryšius daugiau negu su 80 oro linijų. Be to, turime patirties, kaip augti iššūkius metančiose rinkose.
