Tokios kalbos pasigirdo bendrovei „Sweco Lietuva“ pristatant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano esamos būklės vertinimo ataskaitą. Ši bendrovė ruošia uosto bendrąjį planą ir garsiai įvardijo įžvelgiamas problemas – uostui trūksta plėtros teritorijų siekiant padidinti krovos efektyvumą, apkraunami miesto keliai, įvertinta geležinkelių infrastruktūra ir kitos problemos. Tiesa, uosto kompanijų vadovai dėl ataskaitos turėjo priekaištų, teigdami, jog ne visos problemos panagrinėtos pakankamai giliai.
Kaip vieną uosto problemų bendrovės „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Aidas Vaišnoras įvardijo konfliktą tarp laivų eismo laivybos kanale ir dabartinės perkėlos į Kuršių neriją veiklos. Anot žinovo, nors šiai dienai problema nėra juntama, tačiau intensyvėjant laivybai būtų tikslinga pagalvoti apie kitų kelių tarp Neringos ir miesto funkcionavimą.
Miesto meras Vytautas Grubliauskas retoriškai paklausė, ar šie nauji keliai tai „uvertiūra į naują galimą tiltą ar tunelį“.
Šiandien centrinės perkėlos funkcionavimui nematome problemų, ateityje – visko gali būti. Kad išsklaidytume riziką reikia antrą perkėlą formuoti pietinėje dalyje, - sakė A.Vaišnoras.
„Teko rengti pietinių uosto vartų techninę koncepciją, toje koncepcijoje yra pasiūlyta daryti pietinėje miesto dalyje dar vieną papildomą perkėlą. Kol kas perkėlą, neteko rengti dokumentų, kur būtų tiltas ar tunelis. Tiltas, kaip vizualiai reikšmingas objektas, gal būtų sunkiau prieinamas arba priimtinas Kuršių nerijos jūrovaizdyje, bet tunelis technologiškai įmanomas, tokių pavyzdžių pasaulio inžinerijoje esame matę ir jo pastatymas nebūtų nerealus, – kalbėjo A.Vaišnoras. – Šiandien centrinės perkėlos funkcionavimui nematome problemų, ateityje – visko gali būti. Kad išsklaidytume riziką reikia antrą perkėlą formuoti pietinėje dalyje. Pietinėje dalyje esanti perkėla duotų dar vieną privalumą – tranzitinis eismas, tam kad patektų į Kuršių neriją, kerta Klaipėdos miestą. Taip, gal tai tik keli savaitgaliai per metus, bet didelis srautas automobilių. Perkėlą suformavus pietinėje dalyje, per pietinį aplinkelį automobilių srautas pasiektų Kuršių neriją nekirsdamas miesto. Šie sprendiniai yra pažymėti kaip svarbūs uosto funkcionavimui ir tikrai pagerinantys gyvenimo kokybę mieste sprendiniai“.
Siekiant išnaudoti pietinėje miesto dalyje galimai atsirasiančią perkėlą prabilta ir apie vandens autobusą, kuris būtų viena susisiekimo priemonių vandeniu tarp pietinės ir šiaurinės miesto dalies.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus užsiminė, jog plėtoti infrastruktūrą būtų racionalu, tačiau reikėtų pagalvoti ir apie automobilių stovėjimo aikšteles, kur žmonės paliktų automobilį ir pasinaudotų nauja galimybe keliauti vandeniu.
Visgi, anot A.Vaitkaus, reikėtų nepamiršti ir tilto per Kuršių neriją idėjos.
Rengs dar metus
Ruošiamas uosto bendrasis planas yra labai svarbus uosto ateičiai ir jo plėtrai, nes jau dabar svarbu numatyti būtiniausias investicijas, kurios užtikrins saugų pačių didžiausių laivų įplaukimą į uostą bet kokiomis sąlygomis, taip pat nusibrėžti uosto plėtros gaires, kad būtų tinkamai išnaudoti turimi žemės plotai, bei numatyti visas plėtros galimybes.
Planą rengia trijų bendrovių konsorciumas – pečius surėmė UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Kelprojektas“ ir UAB „Urbanistika“. Bendrojo plano sprendiniai rengiami 15 metų, o koncepcija – 25 metų laikotarpiui.
Bendruoju planu planuojama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemė, rezervinės teritorijos, uosto vidinė akvatorija, uosto išorinis reidas ir susijusi infrastruktūra. Esminis uždavinys – numatyti naujas Klaipėdos uosto plėtros teritorijos, naujų uosto teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos priemones.
Uosto bendrasis planas turi būti patvirtintas 2017 metais, o planuojamas uosto plėtros teritorijos plotas galėtų siekti 36,6 tūkst. hektarų.
Artimiausiais metais į uosto plėtrą Uosto direkcija numato investuoti daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų.
