Norėdami kuo skubiau išvykti į Ukrainą, vairuotojai prašo įmonių išmokėti atlyginimus grynaisiais, o norėdami patenkinti darbuotojų prašymus verslas turi pažeidinėti įstatymus, draudžiančius mokėti atlyginimus grynaisiais. Tad transporto sektoriaus atstovai vėl kreipiasi į atsakingas institucijas ir prašo kuo skubiau, per pavasario sesiją, inicijuoti pakeitimus, bent jau laikinus, kad verslas, norintis padėti ukrainiečiams darbuotojams, netaptų pažeidėjais.
Tai rašoma Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos kreipimesi į Premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, finansų ministrę Gintarę Skaistę, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, susisiekimo ministrą Marių Skuodį, Seimo Ekonomikos, Finansų ir biudžeto komitetų pirmininkus. Vežėjai prašo atšaukti draudimą grynaisiais mokėti darbo užmokestį, kai to prašo darbuotojai, bent jau laikinai netaikyti šio draudimo ir neskirti darbdaviams baudų šiuo įtemptu laikotarpiu, kai darbdaviai vairuotojų prašymu algas išmoka grynaisiais.
Asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, Lietuvos transporto įmonėse tolimųjų reisų vairuotojais dirba maždaug 30 tūkst. Ukrainos piliečių, kurie norėdami grįžti ginti savo šalies, susiduria su problemomis negalėdami išsigryninti darbo užmokesčio, nes daugeliui jis nebeprieinamas užblokavus sąskaitas dėl sankcijų Rusijai ir pritaikius kitas ribojančias priemones.
„Transporto sektoriuje dirba užsienio šalių piliečiai, turintys darbo vizas, kurių daugelis turi sąskaitas užsienio bankuose. Būtent šie žmonės ir susiduria su problemomis, negalėdami išsigryninti savo darbo užmokesčio, nes dėl pritaikytų sankcijų yra apriboti finansiniai srautai. Tuomet jie prašo darbdavių išmokėti grynaisiais, o jie yra priversti pažeidinėti įstatymus, norėdami padėti darbuotojams iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos“, – sako Z.Buivydas.
Svarbu paminėti, kad Lietuvos bankas prieš savaitę visiems bankams uždraudė Baltarusijos ir Rusijos piliečiams atidaryti sąskaitas, išsiimti korteles, o esamas – blokuoja.
„Transporto įmonėse didelę vairuotojų dalį sudaro būtent šių šalių piliečiai. Mažiau problemų kyla tiems užsienio šalių piliečiams, kurie turi leidimą gyventi Lietuvoje, bet jų yra mažiau, lyginant su turinčiais darbo vizas. Pavyzdžiui, šiandien asociacijos narys dalijosi informacija, kad jo įmonėje dirbantys vairuotojai, kurie turi darbo vizas, negali išsiimti pinigų iš Peysera, Revolut sąskaitų, tad prašo išmokėti grynaisiais ir nori toliau dirbti“, – sako Z.Buivydas.
Be to, ir iki šiol trečiųjų šalių piliečiai dėl bankų įvestų limitų savo darbo užmokestį galėdavo išsigryninti tik per keletą dienų.
Asociacijos inovacijų ir transporto politikos sekretoriaus Andriaus Burbos teigimu, užsienio šalių piliečiai, neskaitant į gimtąją šalį ginti šalies grįžtančių ukrainiečių, ir toliau nori dirbti tolimųjų reisų vairuotojais Lietuvos įmonėse.
„Tolimųjų reisų vairuotojai yra varomoji transporto sektoriaus jėga, todėl valstybė, surėmusi pečius su verslu, turi padėti šiems žmonėms ir leisti jiems dirbti Lietuvos įmonėse, neapsunkinant jų veiklos ir galimybių naudotis sąžiningai uždirbtais pinigais. Dabar tai vis labiau panašėja į situaciją, kai tolimųjų reisų vilkikų vairuotojai iš užsienio yra diskriminuojami dėl tautybės, nors to negali būti pagal Lietuvos įstatymus. Žmonės negali būti diskriminuojami nei dėl tautybės, nei dėl religinių pažiūrų, orientacijos“, – sako A.Burba.
Jis taip pat primena, kad šių metų sausį tolimųjų reisų vairuotojai, vykstantys per Kazachstaną, kai čia prasidėjo masiniai neramumai ir buvo sutrikusi bankinių sistemų veikla, irgi buvo susidūrę su grynųjų pinigų trūkumu.
„Dabar ši situacija vėl kartojasi, tad būtina imtis visų priemonių ir apsaugoti Lietuvos įmonėse dirbančius užsienio šalių piliečius nuo nepatogumų. Situacija Kazachstane, Ukrainoje, o dabar ir Lietuvoje tik dar kartą įrodo, kad toks teisinis reguliavimas yra ydingas ir vairuotojus palieka be grynųjų pinigų“, – sako A.Burba.
Be to, asociacija „Linava“ buvo siūliusi inicijuoti Darbo kodekso pakeitimus, kurie leistų darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas mokėti grynaisiais ne tik jūrininkams, bet ir tolimųjų reisų vilkikų vairuotojams, kai jie to prašo. Siekiant šio tikslo buvo prašoma tolimųjų reisų vairuotojus prilyginti jūrininkams.
