Europarlamentarai pritarė gruodį pasiektam kompromisui dėl Mobilumo paketo. Atnaujintomis vairuotojų komandiravimo, jų poilsio laiko bei rinkos prieigos taisyklėmis siekiama pagerinti vairuotojų darbo sąlygas ir užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai gabenant krovinius ES keliais, teigiama Europos Parlamento pranešime.
Daugiausia diskusijų kelia Mobilumo pakete numatytas įpareigojimas vilkikams kas aštuonias savaites grįžti į įsisteigimo valstybę. Vakarų europiečiai teigia, kad privalomas vilkikų grąžinimas padės kovoti su fiktyvių krovinių vežimo įmonių registravimu, kai bendrovės, siekdamos sumažinti kaštus, steigiamos vienur, o veiklą vykdo visai kitur.
Lietuvos vežėjai ir Vyriausybė sako, kad Vakarų europiečiai siekia konkurentus išstumti iš rinkos, o vilkikų privalomas grąžinimas padidins taršą keliuose ir taip trukdys kovoti su klimato kaita.
Europos Parlamento teigimu, vairuotojų komandiravimo ir rinkos prieigos taisyklės bus taikomos po pusantrų metų nuo jų paskelbimo ES Oficialiajame leidinyje, o vairuotojų darbo ir poilsio laiko taisyklės – po 20 dienų nuo paskelbimo.
S.Skvernelis: paketas diskriminuos
Lietuva ketina visomis teisinėmis priemonėmis ginti šalies vežėjų interesus, tvirtina premjeras S.Skvernelis.
„Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos dėl ES vidaus rinkos principų taikymo ir vidaus rinkos stiprinimo. Tačiau akivaizdu, kad šis teisės aktų paketas diskriminuos prie ES išorės sienų esančių valstybių vežėjus kitų ES vežėjų atžvilgiu. Esame pasirengę ginti savo poziciją teisinėmis priemonėmis ir lauksime konkrečių Europos Komisijos veiksmų dėl neigiamų nuostatų švelninimo“, – pranešime žiniasklaidai teigė S.Skvernelis.
Jis BNS anksčiau yra sakęs, kad naująsias taisykles, jei jos bus priimtos, Lietuvos Vyriausybė ketina skųsti Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.
Užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė, kad gindamos savo vežėjų interesus, Lietuva, Latvija, Lenkija, Estija, Bulgarija, Vengrija, Rumunija, Malta ir Kipras ketina kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl nepriimtinų Mobilumo paketo nuostatų.
„Lietuva nusivylusi šiuo Europos Parlamento sprendimu. Šalia teigiamų Mobilumo paketo nuostatų, pavyzdžiui, geresnių darbo ir poilsio sąlygų vilkikų vairuotojams, priimti ir tie pasiūlymai, kurie turės neigiamą poveikį Europos Sąjungos klimato politikos tikslams. Priimta Lietuvai itin nepalanki vilkikų grąžinimo kas 8 savaites nuostata, kuri diskriminuoja Lietuvos ir kitų periferinių ES valstybių vežėjus“, – pranešime sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Lietuva ir toliau visomis įmanomomis politinėmis bei teisinėmis priemonėmis gins savo vežėjų interesus“, – pridūrė jis.
URM teigimu, Europos Komisija yra įsipareigojusi iki metų pabaigos atlikti poveikio vertinimą dėl Mobilumo paketo nuostatų, kuriomis įpareigojama kas 8 savaites grąžinti vilkiką į įmonės registracijos šalį. Lietuva ir kitos Mobilumo paketui nepritarusios šalys tikisi, kad atlikus vertinimą, Europos Komisija pateiks atitinkamus pakeitimus. Pažymėtina, kad šios nuostatos įsigalios ne anksčiau kaip 2022 metais.
Viceministras: vilkikų grąžinimas prieštarauja žaliajam kursui
Europos Parlamentui patvirtinus vežėjų veiklos sugriežtinimą numatantį Mobilumo paketą, susisiekimo viceministras G.Mažeika sako, kad daugiausia diskusijų keliantis įpareigojimas vilkikams kas aštuonias savaites grįžti į įsisteigimo valstybę dar gali būti keičiamas po to, kai Europos Komisija atliks šio reikalavimo poveikio vertinimą.
„Poveikio vertinimas ir gali būti ta priežastis realiai inicijuoti pakeitimą naujame Mobilumo pakete“, – BNS sakė G.Mažeika.
Jis pabrėžė, kad ne visi Mobilumo paketo reikalavimai įsigalioja vienu metu, o reikalavimas dėl vilkikų grąžinimo bus pradėtas taikyti tik po 18 mėnesių
„Per šį laiką pati Europos Komisija turi atlikti poveikio vertinimą. Tikslas yra pasižiūrėti, ar nereikia koreguoti Mobilumo paketo būtent dėl to (vilkikų grąžinimo – BNS) reikalavimo. Kitas dalykas, mes labai rimtai kalbamės su mūsų partneriais Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Maltoje ir kitomis šalimis apie tai, kad šią nuostatą turbūt bandysime ginčyti Europos Teisingumo Teisme“, – pabrėžė G.Mažeika.
„Negaliu pasakyti kada susitarimas bus galutinis ir ar visos (nepritariančios vilkikų grąžinimui – BNS) susitars, bet yra noras turėti kuo daugiau tų valstybių, kurios eitų į teismą (...) Šį rudenį tas vienaip ar kitaip turėtų būti realizuotas. Po termino jau padaryti nebebūtų įmanoma“, – pridūrė jis.
G.Mažeikos teigimu, nuostata dėl privalomo vilkikų grąžinimo prieštarauja Europos žaliojo kurso tikslams, nes dėl jos įgyvendinimo didės tarša keliuose ir tai trukdys kovoti su klimato kaita.
„Dėl vilkikų grąžinimo, manau, tikrai byla bus, nes tai yra problema visai Europos Sąjungai. (...) Matome, kad tie vilkikai važiuos per visą Europą, juos reikės pirmyn atgal varinėti, bus tarša papildoma. Mes turime įpareigojimus mažinti anglies dvideginio emisijas, tai kažkaip akivaizdus neatitikimas, kaip vykdoma europinė politika“, – aiškino viceministras.
Pagal teisės aktus, kuriuos šių metų balandį jau priėmė ES Taryba, juos suderinusi su Europos Parlamentu, bus leidžiama atlikti ne daugiau kaip tris kabotažo (prekių vežimo kitos ES valstybės viduje) operacijas per savaitę, o naują pervežimą tos pačios šalies viduje tuo pačiu automobiliu bus galima pradėti tik po keturių dienų.
Taip pat įpareigota tachografais fiksuoti valstybių sienų kirtimą siekiant išvengti sukčiavimo. Taisyklės galios ne tik vilkikams ir sunkvežimiams, bet ir furgonams, sunkesniems negu 2,5 tonos. Kad transporto įmonės nebūtų steigiamos fiktyviai, jos privalės vykdyti reikšmingos apimties veiklą registracijos valstybėje.
ES vairuotojų komandiravimo taisyklės, pagal kurias reikalaujama laikytis priimančiosios šalies darbo įstatymų, bus taikomos kabotažui, taip pat bet kokiam tarptautiniam vežimui išskyrus dvišalį ar tranzitą iš registracijos šalies bei į ją. Anot Europos Parlamento, numatyta užtikrinti geresnes vairuotojų poilsio sąlygas ir įpareigoti leisti jiems sugrįžti namo bent kas tris arba keturias savaites, priklausomai nuo darbo grafiko.
Nebebus galima privalomo savaitinio poilsio laiko leisti automobilio kabinoje, o jei vairuotojas ilsisi ne namuose, įmonė turės apmokėti jo nakvynės išlaidas.
Europos Parlamento teigimu, vairuotojų komandiravimo ir rinkos prieigos taisyklės bus taikomos po pusantrų metų nuo jų paskelbimo ES Oficialiajame leidinyje, o vairuotojų darbo ir poilsio laiko taisyklės – po 20 dienų nuo paskelbimo.
