„Mašinisto profesija pagal sunkumą – antra po lakūno. Mokomės visko – nuo konstrukcijos iki valdymo, eismo įstatymų“, – sako šios profesijos besimokantis Andrius. Vaikinas priduria, kad baigęs teisės studijas jis nusprendė įgyvendinti savo svajonę ir įgyti lokomotyvo mašinisto specialybę.
Lietuvoje nuolat didėja keleivių ir krovinių pervežimai geležinkeliu, neabejotiną postūmį tam turi ne tik Lietuvos, kaip tranzito šalies, galimybės, bet ir europinės vėžės „Rail Baltica“ tiesimas. Jis sujungs Baltijos šalis su Vakarų Europa, todėl reikės vis daugiau šiuolaikiškai parengtų specialistų.
„Vis dėlto tai yra didžiulis transporto šaltinis ir projekto plėtra pareikalaus naujų specialybių: traukinio mašinistų, logistikos specialistų, aptarnaujančio personalo. Bandysime prisitaikyti. Su „Rail Baltica“ plėtra, manome, kad tų specialistų poreikis tiktai didės“, – tikisi Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos direktorius.
Geležinkelininko profesija Lietuvoje siekia XIX a. vidurį. Tuomet Rusijos imperijoje, o kartu – ir Lietuvoje pradėtas tiesti geležinkelis. Taip pat Vilniuje įsteigta Geležinkelio mokykla, kuri priėmė mokytis 14–18 metų jaunuolius. Tarpukario Lietuvoje atskiros mokyklos nebuvo. Ji įkurta 1944 m., baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Daug kartų keitusi pavadinimą, dabar ji – Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla.
