„Tai bus ne dėl planuojamų daryti reguliacinių pokyčių, o dėl jau priimtų sprendimų. Ir joks „traktorių festivalis“ Vilniaus gatvėse to nepakeis, nes tai bendraeuropinė tendencija“, – savo feisbuko paskyroje rašė jis, turėdamas omenyje sausį sostinėje vykusį ūkininkų protestą.
M.Nagevičiaus prognozė – 3 eurai už litrą dyzelino jau 2030 m. Tiesa, tikroji kaina gali skirtis, priklausomai nuo tendencijų, tačiau pigesnė ji greičiausiai nebus.
Antradienį Lietuvoje litras dyzelino kainavo daugiau nei 1,55 euro, priklausomai nuo degalinės.
M.Nagevičius savo prognozę grindžia įsigaliojančiais europiniais pokyčiais.
„Visų pirma – nuo 2027 metų įsigalioja ES ATL [apyvartinių taršos leidimų – 15min] II prekybos sistema degalų pardavėjams.Degalų pardavėjai turės nusipirkti tiek ES institucijų rinkai parduodamų ATL leidimų, kiek CO2 išmeta degalų pardavėjų parduodamas dyzelinas ar benzinas (ar SND [suskystintos naftos dujos – 15min] ar gamtinės dujos). Kainą kol kas sunku įvertinti, nes ji priklausys nuo paklausos – tai yra – kaip greitai mažės iškastinio kuro vartojimas ES. Ir nuo pasiūlos: čia aiškumas yra, nes rinkai parduodamų ATL skaičius kiekvienais metais bus po 5-6% mažinamas. Mačiau įvairių prognozių: nuo 45 eurų/ATL iki 250 eurų/ATL. Sudeginus 1 litrą dyzelio, išmtetama apie 2,7 kg CO2. Taigi kalbama apie papildomus 12,5-67 ct/ltr dyzelino. +PVM [pridėtinės vertės mokestis – 15min]“, – savo įraše nurodo M.Nagevičius.
Jis tęsia, jog tuomet papildomai atsiras įpareigojimas degalų pardavėjams finansuoti atsinaujinančios energetikos plėtrą, perkant „kvotas“ iš žalios elektros ir biometano pardavėjų.
2023 metų lapkritį įsigaliojusioje Atsinaujinančių išteklių direktyvoje yra nustatyti du tikslai 2030 metams: arba atsinaujinančių energetinių išteklių dalį transporto sektoriuje padidinti iki 29 proc. arba 14,5 proc. sumažinti CO2 intensyvumą, lyginant su dyzelino naudojimu tam pačiam energijos kiekiui patiekti.
„Abejais atvejais to nepasieksi pigiausiu dabar taikomu būdu, maišant pirmos kartos biodegalus, nes pirmos kartos biodegalų naudojimui yra pritaikytos augimo „lubos“, taip minimizuojant jų vartojimo įtaką maisto sektoriui. Todėl teks arba maišyti tikrai brangius iš atliekų pagamintus biodegalus, arba pirkti kvotas iš biometano / žalios elektros pardavėjų. Prognozuojama šių kvotų kaina apie 100 eurų už MWh, kas reiškia dar maždaug +20 ct/ltr dyzelino. Čia mažiausiai. + PVM“, – skaičiuoja M.Nagevičius.
Akcizas, anot M.Nagevičiaus, irgi turi tik augimo perspektyvą.
„ES čia dar nėra priėmusi sprendimo, bet akivaizdu, kad svarstomoje Energijos mokesčių direktyvoje žemiausia dyzelino akcizo riba tikrai ne mažinama bus… Kai visa tai pateikiu naftininkams, jie imasi už galvos… kaip gi taip? Tai kiek čia tas dyzelinas kainuos? Atsakymas matyt būtų toks: jis kainuos tiek, kiek reikia, kad jo vartojimas mažėtų taip greitai, kaip ES nustačiusi savo planuose, pagal kuriuos visa ekonomika turi būti dekarbonizuota iki 2050 metų“, – rašo jis, pridurdamas, kad panašios tendencijos numatomos tiek kalbant apie SND, tiek apie gamtines dujas, naudojamas šildymui.
