„Dėl infrastruktūros valdymo diskutavom, kad turi būti aiškios taisyklės, kaip tie pajėgumai geležinkelio bus dalijami, kad latviai, estai turėtų tokias pat teises, kaip lietuviai, nes jų nuogąstavimas yra, kad lietuviai neuždarytų kelio į šiaurę. (...) Aišku, geležinkelių valdymo kitai valstybei mes tikrai negalime atiduoti, bet mes pasiruošę sutikti su bet kokiu skaidriu mechanizmu“, – BNS sakė R. Masiulis, ketvirtadienį pavakarę Panevėžio rajone susitikęs su nauju Latvijos transporto ministru Taliu Linkaičiu.
Pasak R. Masiulio, latviai ir estai galbūt sutiktų, kad „Rail Baltica“ valdytų viena kompanija, tačiau jie esą nuogąstauja, kad lietuviai gali trukdyti vežti jų krovinius, neva todėl Lietuva nestato „Rail Balticos“ į šiaurę nuo Kauno: „Bet mes esam toliausiai pažengę, tai mes savo veiksmais bandom įrodyti, kad čia blogos valios nėra“.
Komentuodamas modelį, kaip galėtų būti dalijami geležinkelio pajėgumai, Lietuvos susisiekimo ministras teigė, kad tai galėtų būti birža ar elektroniniai aukcionai.
„Kaip, pavyzdžiui, energetikoje, dujų vamzdis irgi vienas, bet estai laisvai rezervuoja pajėgumą ir plaukia dujos į Estiją, yra kompiuterinė biržos sistema – tą patį ir čia galima daryti, kad nebūtų jokių rizikų. Gali būti elektroniniai aukcionai, gali būti ir geležinkelių birža, kuri išdėliotų, kas kada pirmumo eile važiuoja“, – aiškino R. Masiulis.
„Teisine prasme atiduoti valdyti geležinkelį mes negalime – mes nesutiksime, kad kitos šalys ateitų, nes tai nacionalinio saugumo klausimai“, – pridūrė jis.
R. Masiulis pabrėžė, kad Lietuva nepasirašys specialios sutarties, jei tokia bus inicijuojama, pagal kurią geležinkelio valdymas būtų perduodamas kitai šaliai.
Anot ministro, Europos Komisija žino tokią Lietuvos poziciją: „EK svarbu, kad traukiniai netrukdomai važiuotų per visas Baltijos šalis, mes tai sutinkame garantuoti, bet reikia rasti būdų, kaip neatiduoti valdymo“.
R. Masiulis dar 2017 metų spalį pareiškė, kad „Rail Baltica“ infrastruktūra šalies teritorijoje turi priklausyti valstybei, o ne bendrai įmonei „RB Rail“. Tuomet ministras sakė tikintis, kad tokios pat pozicijos laikysis ir Latvija bei Estija.
Tuomet trys Baltijos šalys kartu su EK Transporto ir mobilumo Generalinio direktorato atstovais sutarė sukurti projekto įgyvendinimo tobulinimo grupę – ji siūlytų, kaip geriau koordinuoti veiksmus.
Ankstesnė bendros įmonės „RB Rail“ vadovybė ne kartą yra deklaravusi siekį valdyti būsimą „Rail Baltica“ infrastruktūrą, kuri pagal Lietuvos įstatymus turi strateginę reikšmę šalies saugumui.
R. Masiulis teigė dedantis daug vilčių į naują „RB Rail“ vadovą suomį Timo'ą Riihimakį – jis pareigas pradės eiti nuo kovo 11 dienos.
Nutiesus 700 kilometrų ilgio geležinkelį nuo Kauno iki Talino, kelionė iš Vilniaus į Taliną truks 4,5 valandos, o iki Rygos - 2 valandas.
