„Mes visi už konstruktyvų dialogą, tačiau būtina, kad Europos Parlamentas skirtų daugiau laiko „Mobilumo paketo“ pasekmių Europos ekonomikai analizei. ES „Mobilumo paketas“ – esminis dokumentas mūsų vežėjams, turintis lemiamos reikšmės jų tolimesnei veiklai ir konkurencingumo galimybėms ES transporto rinkoje. Atsižvelgiant į tai, kad apie 60 proc. Europos Parlamento sudaro naujai išrinkti nariai, o ankstesnioji Europos Parlamento pozicija dėl „Mobilumo paketo“ buvo priimta labai skubotai, neskyrus pakankamai laiko analizei ir neįvertinus šio dokumento siūlymų galimų pasekmių, būtina peržiūrėti Europos Parlamento poziciją ir pratęsti derybas”,– sako laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Rokas Masiulis.
Ministro R.Masiulio teigimu, minėtų 6 valstybių susisiekimo ministrai nepritaria Europos Tarybos bendrajai pozicijai dėl ES „Mobilumo paketo“ ir yra pasirengę tolimesniam konstruktyviam darbui. Pagrindinė Lietuvos nuostata dėl „Mobilumo paketo“ – būtinybė suderinti vežėjų interesus, socialines sąlygas vairuotojams ir sąžiningą ES vidaus rinkos veikimą. Taip siekiama užtikrinti vežėjų konkurencingumą ir nevaržyti ES vidaus rinkos nereikalingais apribojimais.
Lietuva, kaip ir kitos minėtos ES šalys, siekia atkreipti Europos Parlamento dėmesį į esminius susirūpinimą keliančius „Mobilumo paketo‘ aspektus – reikalavimą periodiškai grąžinti krovininę transporto priemonę į registracijos šalį, vairuotojų poilsio infrastruktūros Europos keliuose trūkumą, ES transporto rinkos skaidymą įvedant dvigubus standartus vairuotojų komandiravimo atžvilgiu bei į protekcionistines kabotažo sąlygų nuostatas, galinčias neigiamai paveikti ES pakraščiuose esančių valstybių vežėjų konkuravimą su trečiųjų šalių vežėjais.
ES rengiamu „Mobilumo paketu“ siekiama reglamentuoti kelių transporto vežėjų galimybes verstis profesine veikla, pateikimą į krovinių vežimo rinką, nustatyti vairuotojų komandiravimo, poilsio laiko ir kitas socialines taisykles. Lietuva siekia, kad naujosios ES kelių transporto rinkos taisyklės kuo geriau gintų šalies vežėjų interesus.
Pažymėtina, kad sėkmingas kelių transporto vežėjų darbas turi tiesioginę įtaką Lietuvos transporto paslaugų eksportui. Statistikos duomenimis, šių metų pirmą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2018 m. laikotarpiu, tokių paslaugų eksportas išaugo 24,4 proc. Toliau didėjo eksportas į visas pagrindines šalies transporto paslaugų eksporto rinkas – Vokietiją (+43 proc.), Rusiją (+5,0 proc.), Prancūziją (+39 proc.), Daniją (+18 proc.) ir Baltarusiją (+19 proc.).
