„Daugiau nei 300 mln. eurų 2014–2020 m. ES finansiniame periode yra skirti „Rail Baltica“ projektui įgyvendinti. Jei iki 2020 m. gruodžio 31 dienos nebus kontraktuota visa suma, tai yra – nebus paskelbti konkursai, jų laimėtojai, nebus sutarčių, kyla grėsmė, kad tuos pinigus arba dalį jų teks grąžinti.
Kiek man teko kalbėtis su projektinėmis organizacijomis, kurios išmano projektavimo, statybos procesą, tas laikas iki 2020 m. yra „ant ribos“: tikėtis, kad visos lėšos bus spėtos įsisavinti – sunku“, – teigia R.Sinkevičius.
Pašnekovas pažymi, kad žemė visuomeninėms reikmėms dar neįsigyta – procesas pradėtas, tačiau dar nė vienas ūkininkas negavo pinigų.
R.Sinkevičiaus žodžiais, sklypų gali būti ir keli tūkstančiai. Taip pat, anot buvusio ministro, reikia suprojektuoti geležinkelio vėžę, tačiau to negalima padaryti, kol žemė nėra valstybės nuosavybėje.
„Projektas turi apimti ne tik Lietuvą, tačiau ir Latviją bei Estiją, dalį Lenkijos, jis turi turėti vieningus parametrus.
Taigi pirmiausia turi būti žemės savininkas, tuomet paskelbti tarptautinį konkursą projektavimo darbams. Dar vienas konkursas būtų skelbiamas projekto darbams, po to, kai jau būtų parengtas projektas. Labai tikėtina, kad po konkursų bus skundų, prasidės teisiniai procesai. Ta visa biurokratija užima labai daug laiko, o, jei dar pasipila skundai, kyla grėsmė, kad reikiamų darbų nepavyks spėti atlikti iki 2020 m. pabaigos.
Rizika, kad bus nespėta, yra labai didelė, ir aš labai abejoju, kad 2020 m. metų pabaigoje atsiras buldozeris, kuris nustums derlingąjį sluoksnį ir pradės kloti trasą. Reikia labai skubėti. Juolab kad 2020 m. – šio politinio sezono pabaiga“, – kalba R.Sinkevičius.
Neigia kalbas apie galimą ES pinigų grąžinimą
Pasirengimas žemės išpirkimo procedūroms vyksta pagal grafiką, tad šios ir kitų grėsmių, kad teks grąžinti dalį ES lėšų, nėra. Taip LRT.lt sako susisiekimo ministro Roko Masiulio patarėja viešiesiems ryšiams Vytautė Šmaižytė.
„Nors „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo grafikas iš tiesų yra įtemptas, tačiau kalbos apie projektui skirtų ES lėšų nepanaudojimą ar gražinimą tikrai yra nepagrįstos. Projekto veiklų ir jų įgyvendinimas yra planuojamas ir atliekamas bendrai kartu su Latvijos ir Estijos partneriais, per mūsų sukurtą bendrą įmonę „RB RAIL“. Taip pat pabrėžtina, kad ES lėšų skyrimas yra glaudžiai koordinuojamas ir kontroliuojamas Europos Komisijos (EK) agentūros INEA, jai teikiamos projekto pažangos ataskaitos“, – LRT.lt tvirtina V.Šmaižytė.
Specialistė priduria, kad projekto įgyvendinimo ir ES lėšų panaudojimo sistema yra veikianti ir tikrai iš anksto identifikuos rizikas bei pasiūlys, kaip šias rizikas valdyti ir pašalinti. Visas žemės išpirkimo procedūras, V. Šmaižytės žodžiais, planuojama baigti iki 2018 metų pabaigos, todėl pavojaus nepanaudoti lėšų nėra.
„Taip pat vertinga žinoti, kad, net jeigu pagal numatytą grafiką projekto veiklos vėluoja, to priežasčių identifikavimas ir pagrindimas leidžia EK priimti sprendimus veiklų įgyvendinimo ir ES lėšų panaudojimo terminų pratęsimui. Taigi tikrai neverta pradėti savęs gąsdinti apie ES lėšų sugrąžinimą“, – kalba susisiekimo ministro patarėja. Ji priduria, kad greitu metu EK skelbs finansavimo sprendimą pagal III CEF kvietimą teikti paraiškas, kuriame tikimasi gauti papildomų lėšų projektui „Rail Baltica.
„Rail Baltica statyba“ vadovas: rizikas valdo stipri komanda
Pasak „Rail Baltica statyba“ vadovo K.Sankovskio, visi dideli ir sudėtingi infrastruktūriniai projektai yra rizikingi, tačiau rizikas valdyti padeda stipri tarptautinė komanda.
„Norėčiau pažymėti, kad tokio masto ir sudėtingumo infrastruktūriniuose projektuose visuomet yra rizikos, tačiau tam ir yra sudaryta stipri projektų valdymo organizacija, struktūra. Įmonėje „Rail Baltica statyba“ dirba tikrai stipri komanda, o projektui, įskaitant ir žemės išpirkimo veiklą, yra kruopščiai pasiruošta“, – aiškina K.Sankovskis.
„Rail Baltica statyba“ vadovas pasakoja, kad šiuo metu jau yra bendraujama su žemės savininkais, Ūkininkų sąjunga, atsakingomis institucijomis, kitaip tariant, vykdomi parengiamieji darbai, kurie mažina riziką, kad išpirkimo procesas gali užtrukti.
„Šiai veiklai yra numatytas saugus terminas ir rezervas, numatyta, kad tam tikrose atkarpose žemės paėmimo projektą parengs ir įgyvendins skirtingos įmonės, taip bus valdoma rizika dėl resursų trūkumo“, – aiškina K.Sankovskis.
Pašnekovas pažymi, kad žemės išpirkimo visuomenės poreikiams „Rail Baltica“ procesas bus vykdomos pagal ypatingos valstybinės svarbos projektų įstatymą, o tame įstatyme numatytos priemonės, kaip valdyti riziką ir trumpinti žemės paėmimo terminą.
„Yra valdomos šio etapo rizikos, atitinkamai jos valdomos yra ir projektavimo bei rangos etapuose. Taupant laiką, etapai yra vykdomi paraleliai – projektavimo koncepcija su žemės išpirkimo procesu, todėl nerimauti tikrai nėra pagrindo. Žemės pirkimo procesai vykdomi taip, kad 2019 m. jau galėtų vykti projektavimas“, – tikina K.Sankovskis.
