Be to, plane numatyti du naktinių traukinių maršrutai Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva-Berlynas ir Vilnius-Kaunas-Varšuva-Berlynas, kurie leis pasiekti labiau nutolusios kelionės tikslus Europoje.
Keleiviai taip pat galės per 10 minučių iš Rygos centrinės stoties pasiekti Rygos tarptautinį oro uostą. Šie traukiniai kursuos ne rečiau kaip kas 30 minučių.
Greitųjų traukinių eismo intensyvumas nustatytas remiantis planuojama keleivių paklausa, kuri buvo įvertinta „Rail Baltica“ traukinių eismo plane 2026-2056 m. Planas, parengtas Vokietijos kompanijos „ETC Gauff Mobility GmbH“, apsijungusios į konsorciumą su „COWI A/S“ (Danija) ir „Institut für Bahntechnik GmbH“ (Vokietija) įmonėmis, atspindi modernų, integruotą metodą, kuomet rinkos paklausa ir vystymasis buvo pasirinkti pagrindiniai kriterijai, kuriuos įvertinus buvo parengtas traukinių tvarkaraštis.
„Pagrindinis šio traukinių eismo plano tikslas – parodyti kaip „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūra patenkins transporto paklausą vidutiniu ir ilguoju periodu, garantuojant pajėgumus teikti visų tipų traukinių paslaugas. Šis planas bus naudojamas užtikrinti, kad „Rail Baltica“ linija bus efektyviai naudojama nuo pat pirmosios veiklos dienos tuo pačiu suteikiant galimybes plėsti keleivių ir krovinių pervežimo paslaugas pasibaigus pereinamajam laikotarpiui“, – teigė Jean-Marc Bedmar, „RB Rail AS“ Sistemų ir Eksploatacijos Skyriaus vadovas.
Krovininiai traukiniai
Plane numatyta, kad per valandą „Rail Baltica“ linija važiuos 2-3 kroviniai traukiniai, pasiekiantys maksimalų 120 km/val. greitį. Numatyta vienos ašies apkrova yra 25 tonos, o sąstato ilgis – 1050 m. Siekiant paskatinti krovinių pervežimus, yra vystomi trys dideli multimodaliniai terminalai – Mūgoje (Estijoje), Salaspilyje (Latvijoje) ir Palemone (Lietuvoje).
Planuojama, kad net 80% krovininių traukinių „Rail Baltica“ linijoje bus intermodaliniai – suteikiantys galimybes logistikos operatoriams perkelti krovinius nuo kelių transporto ant geležinkelio transporto ir transportuoti konteinerius bei puspriekabes geležinkeliu. Numatoma, kad dėl to ženkliai sumažės oro tarša ir kelių transporto spūstys bei pagerės eismo saugumas keliuose.
Regioniniai ir tarpvalstybiniai regioniniai traukiniai
Traukinių eismo plano rengimo metu buvo atliktas aukšto lygio vertinimas atskleidžia regioninių traukinių plėtros potencialą visose Baltijos šalyse numatant maksimalų 200 km/val. greitį. O tai reiškia, kad „Rail Baltica“ linija gali būti naudojama ne tik tarptautinio, bet ir regioninio arba tarpvalstybinio regioninio susisiekimo paslaugoms teikti, taip pritraukiant greito ir švaraus transporto paslaugas į skirtingas vietas visame „Rail Baltica“ koridoriuje.
Pavyzdžiui, plane prognozuojamas pakankamas keleivių srautas teikti regioninių traukinių paslaugas maršrutais Bauska-Ryga, Salacgryva-Ryga (Latvija), Parnu-Talinas (Estija) ir Marijampolė – Vilnius per Kauną (Lietuva). Papildomai, plane identifikuotas įmanomas poreikis vykdyti pervežimus tarpvalstybiniais regioniniais maršrutais, pavyzdžiui Marijampolė-Ryga (Lietuva-Latvija), Talinas-Rygos oro uostas (Estija-Latvija). Tačiau pažymėtina, kad ateityje vystant regioninio susisiekimo paslaugas „Rail Baltica“ linijoje, reikės papildomų studijų bei valdžios sprendimų.
Apie traukinių eismo planą
Traukinių eismo planas parengtas remiantis konsoliduotomis keleivių ir krovinių pervežimo „Rail Baltica“ koridoriumi paklausos studijomis. Jame sudaryti tvarkaraščiai skirtingos rūšies traukiniams. Plane taip pat palyginti naudotini riedmenys, preliminarios infrastruktūros bei riedmenų priežiūros objektų vietos, bei detalūs jų kelių išvystymo planai. Pagrindiniai traukinių eismo plano rezultatai bus naudojami toliau atliekant studijas bei projektuojant „Rail Baltica“ infrastruktūrą.
