„Aš esu optimistė. Pradžioje bijojau, nes tai buvo projektas, kai daug žmonių kalbėjo apie tai 10 metų, bet konkrečių žingsnių nebuvo. Problema buvo, kaip pradėti“, – žurnalistams Briuselyje kalbėjo C.Trautmann.
Dabar, pasak jos, situacija yra kur kas geresnė.
„Tai yra unikalus šansas turėt projektą – yra daug projektų, kurie norėtų būti jo vietoje. (...) Mums reikia jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos. (…) Matau tris Baltijos šalis kaip Baltijos platformą, kuri yra stipri. Tai yra Rytų koridorius. Jis yra labai svarbus prekių, žmonių sujungimui“, – kalbėjo projekto koordinatorė.
Ji pasakojo, kad Lenkija anksčiau laikėsi labai griežtos pozicijos aplinkosaugos atžvilgiu – esą dėl tam tikrų aplinkos klausimų pasienyje apskritai negalima tiesti geležinkelio vėžės. Tačiau C.Trautmann vėliau gavo patvirtinimą iš mokslininkų, kad, nors aplinkosauginių klausimų ir yra daug, jie nėra kliūtis tiesti „Rail Baltica“ vėžei.
„Negalime užtrukti per ilgai, tai yra prioritetas, tai yra būtinybė, tai yra šansas koridoriui kurti. Tai nėra tiesiog šiaip klausimas. (…) Lietuva yra labai geroje vietoje, manau, kad projektas vyksta sėkmingai, aš esu pozityvi“, – kalbėjo C.Trautmann.
Paklausta, kokios kliūtys galėtų sutrukdyti „Rail Baltica“ tiesimui, ji pabrėžė, kad visada bijo rinkimų: „Nežinia, kas gali nutikti su nauja vyriausybe. Kol kas laukiu rinkimų Lenkijoje.“
C.Trautmann pabrėžė, kad didžiausia rizika projektui yra politinė.
Vėžės ilgis sieks 728 kilometrus, kapitalo poreikis – 3,5 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad iki 2030 metų metinis krovinių skaičius galėtų pasiekti 13 mln. tonų, keleivių, „Rail Baltica“ galėtų per metus keliauti 5 mln. žmonių. Tikimai vėžę pastatyti iki 2025 metų.