Gyventojai aktyvūs
Susisiekimo ministerija, už „Rail Baltica“ projekto vykdymą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“ bei specialiojo plano rengėjai jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ (atsakingasis partneris) ir „DB Engineering & Consulting GmbH“ lapkričio ir gruodžio mėnesiais, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, organizavo susitikimus kiekvienoje savivaldybėje, kurios teritorijoje bus tiesiamas europinės vėžės geležinkelis.
„Vykstant konkretizuotų sprendinių viešinimo procedūroms papildomai organizavome susitikimų ciklą su savivaldos ir vietos bendruomenių atstovais. Susitikimuose išsamiai buvo pristatomi konkretizuoti sprendiniai kiekvienoje savivaldybėje bei atsakoma į gyventojams kylančius klausimus, paaiškinama, kaip gali būti teikiami argumentuoti pasiūlymai dėl konkretizuotų sprendinių tobulinimo“, – kalba Susisiekimo ministerijos Infrastruktūros plėtros grupės vadovas Vytautas Palevičius.
Anot „LTG Infra“ „Rail Baltica“ projektų įgyvendinimo vadovo Manto Kaušylo, susitikimuose suinteresuotosios šalys dalyvavo itin aktyviai: „Didžioji dalis susitikimų vyko vakarais tam, kad juose galėtų dalyvauti kuo daugiau gyventojų. Vertiname tai, kad jie ateidavo jau pasiruošę ir užduodavo labai konkrečius klausimus. Tad susitikimai buvo produktyvūs ir naudingi visoms pusėms – gyventojai galėjo individualiai pasikonsultuoti, tuo tarpu mūsų komanda gavo papildomų įžvalgų dėl parengtų konkretizuotų sprendinių“, – teigia M. Kaušylas.
Domisi geležinkelio trasa ir galimomis jos korekcijomis
Daliai susirinkusiųjų vis dar kilo klausimas, kaip ir kodėl buvo pasirinkta būtent tokia Kaunas-Vilnius geležinkelio trasa. „Šis klausimas yra visiškai suprantamas ir pagrįstas, nes kai kuriuos gyventojus naujojo geležinkelio statyba palies tiesiogiai – siekiant įgyvendinti Lietuvai ir visam Baltijos regionui šį itin svarbų projektą bus išperkamas kai kurių žmonių turtas, – sako Susisiekimo ministerijos atstovas Vytautas Palevičius. – Kaunas-Vilnius atkarpa yra labai urbanizuota, tad buvo tiesiog neįmanoma suplanuoti geležinkelio taip, kad jis nepaliestų dalies gyventojų turto.“
Analizuotos ir vertintos buvo 4-rios trasos alternatyvos. Atlikus strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, kaštų ir naudos bei daugiakriterę analizes pagal daugelį kriterijų buvo pasirinkta ta trasos alternatyva, kuri sukels mažiausias pasekmes socialinei, gamtinei bei ekonominei aplinkai.
Sulaukta ir klausimų, ar planuojamos geležinkelių vėžės vieta dar gali keistis. Pasak „LTG Infra“ atstovo M. Kaušylo, ruože Kaunas-Vilnius geležinkelio vėžės vieta jau nesikeis, tačiau galimi šalia geležinkelio numatytos infrastruktūros pakeitimai – pavyzdžiui, gali kisti automobilių kelio vieta, nepažeidžiant viešinimo procedūrų.
Vienas aktualiausių – kompensacijų klausimas
Daug klausimų sulaukta dėl žemės ir nekilnojamojo turto išpirkimo ir kompensacijų už paimtą turtą. Anot „Rail Baltica“ projektų įgyvendinimo vadovo, žemė visuomenės poreikiams išperkama tuomet, kai tam tikra teritorija yra reikalinga įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, kurie turės reikšmingos naudos visuomenei.
„Paimant privačią žemę ir nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams, turto savininkui teisingai atlyginama už žemę ir statinius pinigais pagal rinkos vertę. Tačiau paimant gyvenamosios paskirties pastatu užstatytą žemės sklypą, nuostolių už gyvenamosios paskirties pastatą suma bus apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą dviem turto vertinimo metodais – atkuriamąja bei rinkos verte. Savininkui bus atlyginama ta verte, kuri yra didesnė“, – kalba V. Palevičius.
Beje, apskaičiuojant kompensacijas gali būti atlyginama ne tik už paimtą turtą, bet ir patirtus nuostolius, pavyzdžiui, negautą derlių ar įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti. Taip pat bus kompensuojamos patirtos išlaidos namo statybai, jei statant namą sužinota, kad namas bus išpirktas visuomenės poreikiams. Tik svarbu, kad turto savininkas turėtų išlaidas pagrindžiančią dokumentaciją.
„Rail Baltica“ geležinkelio trasa ruože Kaunas-Vilnius
Dvikelio greitojo geležinkelio planuojama trasa eis nuo Vilniaus per Panerius, Lentvarį, šiauriau Vievio, šiauriau Kaišiadorių ir pasieks Kauną. Planuojama pagal galimybes jį tiesti greta esamo 1520 mm vėžės geležinkelio. Rengiant specialųjį planą numatytos regioninės jungtys su Lentvario, Vievio ir Kaišiadorių regioninėmis stotimis, Vilniaus intermodaliniu terminalu, Vilniaus ir Kauno oro uostais. Pagrindinės linijos ilgis sieks 95 km, o bendras ilgis su papildomomis jungtimis – 156 km. Kelionė traukiniu nuo Vilniaus iki Kauno be sustojimų regioninėse stotyse truks iki 40 minučių.
Aktualios nuorodos ir informacija visuomenei
Susipažinti su parengtu specialiojo teritorijų planavimo dokumento projektu nuo 2022 m. lapkričio 4 d. iki 2023 m. sausio 4 d. imtinai galima:
- Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/projekto-rail-baltica-gelezinkelio-linijos-kaunas-vilnius-susisiekimo-komunikaciju-inzinerines-infrastrukturos-vystymo-planas;
- Teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos interneto svetainėje www.tpdris.lt, TPD Nr. S-NC-00-19-10;
- „Web GIS“ internetinėje erdvėje https://tiny.cc/rbaltica.
Vieša specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ekspozicija nuo 2022 m. gruodžio 2 d. iki 2023 m. sausio 4 d. vyks Elektrėnų, Jonavos rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno miesto ir Kauno rajono, Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių administracijų patalpose.
Viešas svarstymas, kurio metu bus viešai supažindinta su specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, 2023 m. sausio 4 d. 17 val. vyks viešbučio „Panorama“ konferencijų salėje „Humanitas“, adresu Sodų g. 14, Vilnius. Viešas svarstymas taip pat bus tiesiogiai transliuojamas internetu per „MS Teams“ platformą. Vaizdo transliavimo nuoroda: https://bit.ly/3E5yz2k.
Dažniausiai užduodamus klausimus apie teritorijų planavimo ir žemės išpirkimo etapus galima rasti čia.
