„Rail Baltica“ įtaka Kaunui – patogesnis susisiekimas mieste

Artėja Amalių kamščių pabaiga

„Manau, kiekvienam kauniečiui jau teko keiksnoti Amalių pervažą stovint kamštyje ir laukiant kol pravažiuos traukinys. Vietos gyventojams ji tapo tikru galvos skausmu, apsunkinančiu keliones i darbą ir namo. Tačiau jau visai netrukus šios problemos neliks, nes geležinkelį bus galima kirsti per specialiai automobiliams įrengtus tunelius“, - sako AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktorius Karolis Sankovski.

Vienas geležinkelio kirtimo taškas vietoje naikinamos Amalių pervažos bus įrengtas atkarpoje nuo Chemijos gatvės, ties Svirplių taku - tunelis pėstiesiems su automobilių transporto juosta, kuria naudotis galės tik spec. transporto priemonės. Šį tunelį stato Kauno miesto savivaldybė.

Už kelių šimtų metrų, Palemono link, vietoje kuria eis Kauno pietrytinis aplinkkelis, „Lietuvos geležinkeliai“ baigia statyti didžiausią geležinkelio kirtimui skirtą keturių arkų tunelį, kuriame dvi arkos bus skirtos skirtingomis kryptimis važiuojantiems automobiliams ir dar po vieną iš šonų pėstiesiems ir dviratininkams.

Be to, automobiliai ir pėstieji geležinkelį galės kirsti ir Palemono bei Marių gatvių sankirtoje įrengiamu tuneliu. Dar vienas, tik pėstiesiems skirtas tunelis, bus įrengtas einantiems į Ugniakuro gatvę.

„Su „Rail Baltica“ įrengimu susiję darbai gerokai palengvins susisiekimą pačiame mieste, nes atsiras daugiau geležinkelio kirtimo vietų, tad atsirasti kitoje geležinkelio pusėje galima bus daug greičiau ir patogiau“, - sako K. Sankovski.

Kaunas – viso regiono logistikos centras

Šio „Rail Baltica“ įrengimo etapo metu rekonstruojama apie 15 kilometrų geležinkelio kelio: tiesiami 9 kilometrai naujo europinės vėžės geležinkelio ir 2 kilometrai sugretinto europinės ir plačiosios vėžės geležinkelio kelio bei rekonstruojama 3,6 kilometrai esamo plačiosios vėžės geležinkelio.

„Rail Baltica“ – didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastarąjį šimtmetį. Moderni greitoji „Rail Baltica“ jungtis suteiks patogią, saugią ir aplinkai nekenkiančią keleivių judėjimo alternatyvą, o geležinkelio linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą. Nutiesus „Rail Baltica“, keliones pradės šiuolaikiški ir modernūs elektriniai traukiniai, važiuosiantys 250 km/h greičiu.

Baigus įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą, Kaunas taps svarbiu regiono logistikos centru, kuriame susikirs Europos ir Rusijos standartų geležinkelio vėžės, taip pat kroviniai keliaus neužšalančio Klaipėdos uosto kryptimi ir iš jo.

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.