Vilniaus, Kauno, Panevėžio regionuose dirbantys nekilnojamojo turto ekspertai prognozuoja, jog šis projektas išaugins kai kurių sklypų ir net butų kainas, taip pat gali turėti įtakos ir turizmo sektoriaus plėtrai.
Sklypai domins tiek įmones, tiek privačius pirkėjus
„Didžiausią pokytį dėl „Rail Baltica“ projekto jau galėjo pajusti žemės sklypai, esantys ties numatytomis krovos vietomis. Tokie, kuriuos bus galima racionaliai panaudoti prekių logistikai geležinkelio vėžėmis. Kainos pokyčiai įvyksta labai ankstyvose tokių projektų stadijose, ir neretai dar iki jų, prisiimant riziką dėl projekto įgyvendinimo“, – apie tai, kaip nekilnojamo turto rinka reaguoja į „Rail Baltica“ atnešamas galimybes pasakojo „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Eksperto teigimu, labiausiai į tokius projektus reaguoja komercinių sklypų segmentas – čia judesio jau yra. Kalbant apie kitos paskirties turtą, reikšmingesnių pokyčių dar reikės palaukti.
Anot T.S.Kvainicko, tokie projektai kaip „Rail Baltica“ naudingi visiems nekilnojamo turto objektams. Vis dėlto didžiausią naudą pajus mažesnės vertės objektai.
Didžiausią naudą pajus mažesnės vertės objektai.
„Jeigu traukinių eismas bus pakankamai intensyvus ir, pavyzdžiui, atitiks piko valandas, tikėtina sulaukti gyvenamosios paskirties sklypų kainų padidėjimo toliau nuo Vilniaus ar Kauno prie tarpinių stočių. Kaip žinome, gyvenamojo būsto kainą lemia jo vieta. Vieni svarbiausių ir teigiamą įtaką formuojančių vietos požymių – atstumas iki centro ir kraštovaizdis. Žadamas 30 minučių tarp Vilniaus ir Kauno yra trumpesnis laikas nei automobilių nusigauti iš sostinės pakraščio į centrą piko metu“, – atkreipė dėmesį pašnekovas ir pridūrė, kad vis dėl to anksčiausią ir didžiausią pokytį pajus pramonės, logistikos objektai.
„Sutrumpėjęs pervežimų laikas gali būti svarbiausias kriterijus renkantis naujas lokacijas tolesnei veiklos plėtrai“, – teigė nekilnojamojo turto ekspertas.
Sutrumpėjęs pervežimų laikas gali būti svarbiausias kriterijus renkantis naujas lokacijas tolesnei veiklos plėtrai.
Žinoma, kelionės traukiniais gali būti patrauklios ne tik verslui, bet ir gyventojams. Todėl ir čia galima įžvelgti įvairių tendencijų. „Galimybė išvengti kamščių yra įdomi perspektyva, todėl visai tikėtina, kad ateityje pamatysime naujų individualių namų gyvenviečių, o ir butų kainos mažesnėse stotyse gali ūgtelėti“, – sakė T.S.Kvainickas.
Ateityje – nauji turizmo traukos objektai
Europoje kelionės traukiniais yra labai populiarios tarp turistų ir keliautojų. Lietuvos turizmo atstovai ne kartą minėjo, kad pas mus iki šiol trūko labai patogių maršrutų traukiniu. Šis poreikis buvo jaučiamas tiek vietinio turizmo, tiek ir atvykstamojo turizmo sektoriuose. Juolab, kad atsiradus galimybei greitai, saugiai ir patogiai keliauti traukiniais ne tik Lietuvoje, bet ir tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos tokios kelionės galės sėkmingai konkuruoti su kitomis dabar mums įprastomis kelionėmis automobiliais, autobusais bei lėktuvais.
Planuojami maršrutai bus itin patogūs keliaujantiems tiek verslo, tiek ir pažintiniais tikslais.
Kad taip įvyks neabejojama, nes planuojami maršrutai tarp Baltijos šalių, taip pat Lenkijos bus itin patogūs keliaujantiems tiek verslo, tiek ir pažintiniais tikslais.
Pavyzdžiui, planuojama, kad greitieji „Rail Baltica“ traukiniai iš Talino į Varšuvą ir iš Talino į Vilnių važiuos keturis kartus per dieną. O maršrutu Vilnius-Kaunas-Varšuva vyks iki dešimties traukinių per dieną. Pasiekti Varšuvą ir Berlyną iš Vilniaus ir Kauno bus galima važiuojant naktiniu greituoju traukiniu.
Kad „Rail Baltica“ išjudins pandemijos nualintą turizmo rinką pritaria ir nekilnojamojo turto atstovai. „Kelionės traukiniais – pakankamai įprastas turizmo būdas, todėl tarpinėse stotelėse tikėtina sulaukti bent simbolinio tokių keliautojų padidėjimo. O kur yra turistai – atsiranda viešbučiai, kavinės, pramogų objektai“, – dar vieną su „Rail Baltica“ projektu susijusią tendenciją įžvelgė „Inreal“ grupės atstovas.
Suprasti akimirksniu: Naujos stotys ir stotelės
- „Rail Baltica“ projekto metu bus sukurta nemažai naujų infrastruktūros objektų: pylimų, iškasų, pėsčiųjų viadukų, tunelių, perėjų gyvūnams (kad galėtų nesukeldami pavojaus sau ir greitiesiems traukiniams kirsti bėgius), taip pat regioninių stočių ir stotelių. Jos skirsis, priklausomai nuo planuojamo keleivių skaičiaus ir bus skirstomos į tris tipus: paprastas, didžiąsias ir perono.
- „Rail Baltica“ projekto metu bus sukurta nemažai naujų infrastruktūros objektų: pylimų, iškasų, pėsčiųjų viadukų, tunelių, perėjų gyvūnams (kad galėtų nesukeldami pavojaus sau ir greitiesiems traukiniams kirsti bėgius), taip pat regioninių stočių ir stotelių. Jos skirsis, priklausomai nuo planuojamo keleivių skaičiaus ir bus skirstomos į tris tipus: paprastas, didžiąsias ir perono.
- „Rail Baltica“ veiklos plane numatyta, kad Lietuvoje atsiras ne mažiau nei 12 naujų regioninių stočių ir stotelių. Nepriklausomai nuo tipo, jos bus patogios ir pasiekiamos įvairiomis transporto rūšimis: dviračiais, visuomeniniu transportu, automobiliais, pritaikytos judėjimo negalią turintiems žmonėms. Kiekvienoje stotyje ir stotelėje bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, elektromobilių įkrovimo stotelė, dviračių stovėjimo aikštelė.
