Pagrindinis transporto paklausos modelio (toliau – TPM) tikslas yra numatyti „Rail Baltica“ keleivių ir krovinių paklausą per pirmuosius 30 veiklos metų. Šis modelis bus taikomas prognozuojant „Rail Baltica” keleivių elgseną – kokius jie pasirenka keliavimo būdus, maršrutus ir pan. Tokia informacija taip pat bus naudojama tikrinant ir baiginėjant „Rail Baltica“ infrastruktūros projektavimą ir planavimą.
Be to, šis modelis padės priimti sprendimus daugelyje „Rail Baltica“ veiklų – atliekant kaštų ir naudos, socioekonomines analizes, aplinkos vertinimus, verslo ir finansų planavimą. Vystant TPM pradedamas kitas „Rail Baltica“ planavimo etapas, kuris paremtas kaštų-naudos analizės ir eksploatacijos plano rengimo metu sukauptomis žiniomis ir atliktomis analizėmis.
Šį modelį kurs konsultavimo įmonė „TRT Trasporti e Territorio“, turinti didelę patirtį atliekant tyrimus transporto srityje, įskaitant ir paklausos modelius. Pavyzdžiui, Europos Komisijos užsakymu bendrovė yra sukūrusi „Trimode“ – visos Europos multimodalinio transporto modelį. Šios įmonės partnerystė su lyderiaujančia Vokietijos transporto modeliavimo konsultante „PTV CEE Sp.“, kuri vysto vieną iš pasaulyje plačiausiai naudojamų integruotų programių įrangų „VISUM“, užtikrina aukščiausio lygio kokybę „Rail Baltica“ projektui.
„Šis modelis bus sukurtas taip, kad ateityje būtų galima tobulinti jo funkcionalumą. Jis leis testuoti miestų, regioninius ir nacionalinio judumo planus, taip dar labiau paskatindamas kuriamos jungties naudą, socioekonominę plėtrą, kurią „Rail Baltica“ suteiks ne tik Baltijos regionui, bet ir už jo ribų“, – teigia bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“ transporto ekonomistas dr. Stefano Manzo.
Be to, šis modelis leis kiekybiškai įvertinti galimą „Rail Baltica“ geležinkelio linijos poveikį mobilumui Baltijos šalyse vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, įtraukiant suinteresuotas šalis. Pavyzdžiui, infrastruktūros valdytojus ir kitų transporto rūšių paslaugų tiekėjus, savivaldybes, NVO, kitus platesnės judumo ekosistemos narius. Projektas skatins potencialias „Rail Baltica“ sinergijas su nacionaliniais judumo planais. Taip pat bus nustatytas galimas nacionalinės ir tarptautinės aplinkosaugos politikos poveikis „Rail Baltica“ekonominio koridoriaus rezultatams.
Dėmesys bus skiriamas tarptautinėms ir regioninėms „Rail Baltica“ keleivių stotims ir intermodalinei krovinių vežimo infrastruktūrai, aiškiai įvardinant keleivių ir krovinių srautus. Būdamas „gyvas“, reguliariai atnaujinamas modelis, TPM padės optimizuoti keleivinių stočių dydį ir skaičių, taip pat krovinių vežimo infrastruktūrą. Šis modelis suteiks svarbią informaciją būsimiems verslo partneriams, įskaitant paslaugų tiekėjus ir investuotojus, kurie planuoja dirbti su „Rail Baltica“.
