Per metus – beveik 3 tūkst. išpuolių
Kaip pastebi Lietuvos Kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (LK SKD) atstovai, Lietuvos ekonominiai projektai susilaukia didelio Rusijos informacinių kanalų dėmesio, praktiškai visada bandoma menkinti jų reikšmę, teigiama, kad jie ekonomiškai neefektyvūs, kenksmingi ir pan.
Atskirai „Rail Baltica“ analizės LK SKD nedarė, tačiau iš 2019 m. nustatytų 2890 informacinių incidentų, 14 proc. sudarė ekonomikos ir energetikos temos.
„Bet kokia Baltijos šalių integracija į Vakarus – ar tai būtų komunikacijos, ar energetika, ar logistika ir transportavimas, – mažina RF galimybes paveikti valstybių politinius procesus ir taip silpnina jos geopolitinę įtaką Europoje“, – sako LK SKD atstovas.
Kalbant apie „Rail Baltica“, jos reikšmę bandoma sumenkinti dažniausiai naudojant šiuos naratyvus:
- Baltijos šalių logistikos projektai paremti politika, bet ne ekonomika, todėl pasmerkti žlugti, nes visos alternatyvos geležinkeliui yra žymiai pigesnės. Projektas neatsipirks, nes Baltijos šalyse nėra tiek krovinių ir keleivių. Todėl niekas nesiruošia į tai investuoti didelių pinigų ir projektas gali likti neužbaigtas.
- „Rail Baltica“ – yra viena didelė korupcijos afera, įrodanti neefektyvų ES lėšų panaudojimą pačiame Europos centre. Yra senai žinoma, kad ES Struktūriniai fondai yra išvagiami dotuojamose ES šalyse ir todėl šalys donorės nebenori skirti lėšų Baltijos valstybėms. JK išėjimas iš ES sumažins bendrą biudžetą, todėl švaistyti pinigus tokiam projektui yra nelogiškas.
- Beveik visi nauji dideli infrastruktūros projektai Baltijos šalyse yra žlugę, o SSSR laikais jos buvo infrastruktūros išsivystymo avangarde, nes SSSR valdymas buvo efektyvesnis nei dabartinės ES. Nežiūrint į Eurointegraciją Baltijos šalių transporto sritis ir dabar yra susijusi su RF ekonomika ir krovinių srautais iš RF į Baltijos šalių jūrų uostus.
- „Rail Baltica“ virto į Baltijos šalių nacionalinio saugumo prioritetinį projektą, skirtą NATO greičiau permesti karines pajėgas prie RF sienų, už kurį turės sumokėti ES. Nelogiška sukurti rimtą transporto infrastruktūrą fronto linijoje, nes yra rizika, kad ji bus sunaikinta per pirmąsias karinio konflikto valandas.
Taip pat pasitelkiant klaidinančios informacijos, propagandos ir tikrų faktų interpretacijų sklaidą informaciniuose portaluose siekiama ne tik kelti abejones projekto rentabilumu ir tikslingumu, bet ir kurstyti nesantaiką tarp projekto šalių.
Vadinasi, gerai dirbame
„Rail Baltica“ projektas visada buvo kaimyninių šalių akiratyje ir, jei iš Europos Sąjungos sulaukiame pagyrimų, šio geležinkelio laukiama, nes jis geležinkelių transporto žemėlapyje užpildys trūkstamą grandį gabenant krovinius Skandinavijos-Adrijos jūros kryptimis, kitiems kaimynams tai ekonominis konkurentas. Remiantis ekonomine logika, jei šalis su kuria konkuruojama, daro prastą projektą, reiktų tylėti ir stiprinti savo konkurencinį pranašumą. Jei projektą bandoma menkinti, reiškia viską darome gerai“, – sako Karolis Sankovski, bendrovės „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinis direktorius.
Vien rusų bei visomis trimis Baltijos šalių kalbomis leidžiamas interneto naujienų portalas „Sputniknews“ šiemet lietuviškoje svetainės versijoje paskelbė 39 publikacijas, kuriose kalbama apie „Rail Baltica“. Beveik visos šiam projektui skirtos publikacijos baigiasi „maldele“ – „Daugelis ekspertų skeptiškai vertina būsimą geležinkelį. Jie atkreipė dėmesį į projekto nerentabilumą ir jo ekonominį beprasmiškumą“. Kas tie ekspertai beveik niekada nėra įvardijama.
Dažniausios temos – ekonominis projekto nepagrįstumas, naujienos apie neva tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos esančią nesantaiką dėl projekto bei gąsdinimai, kad ES nebeskirs finansavimo projektui. Faktai, kad projektas sėkmingai juda į priekį, praktiškai ignoruojami.
Pavyzdžiui, vienoje naujausių publikacijų teigiamą, esą „dėl koronaviruso pandemijos susiklosčiusi padėtis pagilino projekto "Rail Baltica" problemas, nes projektas neturi ekonominio pagrindo, o tai reiškia, kad ES niekas už jį nekovos”. Tačiau, kuo grindžiama tokia Rusijos strateginių tyrimų instituto ekspertas Michailo Beliajevo nuomonė nerašoma.
„Tai, kad Kauno geležinkelio mazge ir karantino metu toliau sėkmingai vyksta infrastruktūros pritaikymo „Rail Baltica“ poreikiams darbai ir projekto įgyvendintojai, nepaisant iškilusių sunkumų dėl COVID-19, žada jį baigti laiku – matyt per mažai reikšmingas faktas, kad jį būtų verta minėti. Šis sėkmingai įgyvendinamas projektas šiame portale apskritai dėmesio beveik nesusilaukia. Gal būt todėl, kad tai akivaizdus pavyzdys, jog darbai vyksta kaip planuota, finansavimas nestringa ir jau kitais metais europinės vėžės traukiniai galės atvykti iki Kauno intermodalinio terminalo, kas labai sustiprins Lietuvos pozicijas tarptautinėje krovinių vežimo rinkoje“, – sako K. Sankovski.
Propagandos akiratyje – strateginiai projektai
„Rail Baltica“ ne vienintelis Lietuvos projektas, pajutęs informacinį puolimą. Pastebėta, kad 2018 m. augo Rusijos finansuojamų informacijos šaltinių dėmesys Lietuvos ir Latvijos konkurencijos didinimui.
LK SKD atstovo teigimu, – „Vienas to pavyzdžių – 2018 m. spalio 2 d. paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad Latvijos vadovybė patvirtino Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybas Rygos uoste, lėmė šios informacijos plitimą portaluose rusų kalba. Šaliai nedraugiški portalai, kurie bandydami supriešinti Lietuvą su Latvija, tokius planus Rygoje komentavo, kaip Latvijos kerštą Lietuvai, kad ši nepasitarusi su kaimynais pradėjo Klaipėdos SGD terminalo projektą“.
2019 m. ekonomikos ir energetikos srityje buvo fiksuotas didžiausias žalingos informacinės veiklos pokytis ir siekė ±14 proc. visų atvejų (2890). Tokį beveik dvigubą žalingos informacijos augimą paskatino kaimyninėse šalyse, pirmiausia Baltarusijoje ir Rusijoje (Kaliningrado sritis) vystomi energetiniai projektai. Jų būtinumą ir efektyvumą šių šalių žiniasklaidos stengėsi nuolat pabrėžti menkindamos Lietuvai svarbius, Klaipėdos SGD terminalo ar atsijungimo nuo elektros žiedo BRELL projektus.
Kaip ir ankstesniais metais, pagrindiniai tokio tikslingo neigiamos informacijos prieš mūsų šalį platinimo uždaviniai buvo sumenkinti Lietuvos energetinio savarankiškumo siekius ir įtikinti Lietuvos piliečius, o kartu ir verslą apie tariamai klaidingus šalies vadovybės sprendimus dėl ilgalaikių energetinių projektų vystymo.
Propagandos požymiai
Pasak LK SKD specialistų, bandymus manipuliuoti nuomone dažnai galima atskirti net specialaus pasirengimo neturintis žmogus.
Dažnai siekiant suformuoti nuomonę remiamasi nežinomais šaltiniais, kaip autoritetingu teiginių pagrindimu: „Daugelis ekspertų sako“, „Visų specialistų ne kartą įrodyta“, „nuo pat pradžios buvo daug kritikų“, „ekspertų perspėjimai pradėjo pildytis“ ir pan.
Taip pat dažnai pasitaikanti interpretacija, kai skirtinga Baltijos šalių oficialių atstovų nuomonė dėl „Rail Baltica“ pateikiama kaip nesantaika ar konfliktas, skelbiama, esą vienos šalies priimti sprendimai yra padiktuoti noro pakenkti kaimynams ir pan.
Kartais tokie teiginiai atrodo net kiek komiškai. Pavyzdžiui, vienoje publikacijoje „Sputnik Litva“ autorius Aleksandr Nosovič teigia, esą „paskutiniu metu pranešimai, susiję su „Rail Baltica“, daugiausia yra negatyvūs. Tačiau vienintelis Lietuvos teritorijoje veikiantis šaltinis, skelbiantis beveik vien neigiamą informaciją apie „Rail Baltica“ yra pats „Sputnik“.
„Rail Baltica“ – išskirtinis regiono projektas
„Rail Baltica“ – didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastarąjį šimtmetį. Moderni greitoji „Rail Baltica“ jungtis suteiks patogią, saugią ir aplinkai nekenkiančią keleivių judėjimo alternatyvą, o geležinkelio linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą. Nutiesus „Rail Baltica“, keliones pradės šiuolaikiški ir modernūs elektriniai traukiniai.
Šiuo metu aktyviausi „Rail Baltica“ įrengimo darbai vyksta Kauno geležinkelio mazge. Planuojama, kad jau 2021-aisiais traukiniai su europinio standarto riedmenimis važiuos iki Kauno intermodalinio terminalo.
Šiuo metu Kauno geležinkelio tunelyje ir jo prieigose paklota apie 2 km ilgio sugretintos 1435/1520 mm pločio vėžės geležinkelio kelio, rekonstruota apie 3,6 km ilgio esamo 1520 pločio vėžės geležinkelio bei, svarbiausia, – pradėtas kloti 1435 mm pločio vėžės kelias atkarpoje tarp Kauno tunelio ir baigiamo statyti 1435 mm pločio vėžės geležinkelio viaduko per Baršausko gatvę.
Didinant automobilių transporto ir pėsčiųjų eismo saugumą, baigiamas statyti Marių g. tunelis, Kauno miesto pietinio aplinkkelio (rekonstruoto Ateities pl.) tunelis bei pėsčiųjų tunelis ties nauja Ateities pl. ir Chemijos g. žiedine sankryža. Taip pat įpusėjo tunelio ties Ugniakuro g. statybos. Visi minėti tuneliai skirti buvusių Amalių ir Marių g. geležinkelio pervažų, taip pat pėsčiųjų perėjų per geležinkelį panaikinimui bei rekonstravimui į dviejų lygiu susikirtimus su geležinkeliu.
Taip pat įrengiamos triukšmą slopinančios sienutės, atraminės sienutės, rekonstruota dalis kontaktinio tinklo, drenažo vamzdynų, atlikti kiti ruožo infrastruktūros darbai.
Baigus visus statybos darbus Kauno geležinkelio mazgas bus vienas moderniausių geležinkelio mazgų per kurį važiuos didžioji dalis visų „Rail Baltica“ linija važiuojančių traukinių.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
