Šiuo metu Europos kelių transportui tenka maždaug 75 proc. bendrojo krovinių kiekio – intensyviai augant krovinių pervežimo apkrovoms, vien tik kelių transportas su planuojamais rinkos plėtros tempais vienas nesusitvarkys.
Nutiesus „Rail Baltica“ geležinkelį Baltijos šalyse, europinė linija padės amortizuoti augančius krovinių pervežimo srautus. Kartu tai padės spręsti aplinkosaugos iššūkius, sumažinti spūstis keliuose, gerinti kelių eismo saugą.
Nutiesus „Rail Baltica“ geležinkelį Baltijos šalyse, europinė linija padės amortizuoti augančius krovinių pervežimo srautus.
Planuojama, kad po 2026 metų „Rail Baltica“ linija bus pervežama apie 2 mln. tonų, o 2030 metais – 13,7 mln. tonų krovinių.
Dėl pervežamo krovinių kiekio ir tam sunaudojamų degalų kiekio santykio geležinkeliai laikomi viena ekologiškiausių transporto priemonių. Vadovaujantis Europos aplinkos agentūra, geležinkelių transporto išmetamas anglies dvideginio kiekis vienam tonos kilometrui yra 3,5 karto mažesnis nei kelių transporto.
Dėl geležinkelių elektrifikavimo ekologijos lygis dar labiau išauga. Juolab kad „Lietuvos geležinkeliai“ jau dabar vartoja tik iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą, todėl elektrinio traukinio anglies dvideginio emisija mūsų šalyje yra nulinė.
„Rail Baltica“ europinė linija bus visiškai elektrifikuota, todėl krovinių gabenimas geležinkeliais turėtų reikšmingai sumažinti aplinkos taršą.
„Rail Baltica“ taip pat svarbi geopolitinių grėsmių valdymo kontekste. NATO analitikai pripažįsta, kad aljanso silpnoji vieta – taip vadinamas Suvalkų koridorius: apie 100 km ilgio ruožas, skiriantis Kaliningrado sritį nuo Baltarusijos.
Jau dabar „Rail Baltica“ galima vertinti kaip reikšmingą realią atgrasymo priemonę, nes konflikto metu greitas didelio kiekio pajėgumų perdislokavimas, leistų užtikrinti reikiamą galios koncentraciją reikiamame taške.
Baigus „Rail Baltica“ linijos etapą iki Kauno, iš esmės ją galime laikyti Suvalkų koridoriaus kertiniu karinės infrastruktūros elementu.
Baigus „Rail Baltica“ linijos etapą iki Kauno, iš esmės ją galime laikyti Suvalkų koridoriaus kertiniu karinės infrastruktūros elementu. Iškilus grėsmei, koridoriaus saugumo užtikrinimui galima būtų greitai perdislokuoti sunkiuosius kariuomenės vienetus (tankus ir pėstininkų kovos mašinas).
Pratęsus liniją tolyn link Latvijos ir Estijos geriau prieinami taps ir kiti Lietuvos bei viso Baltijos regiono rajonai. Todėl šis projektas vienodai svarbus visoms jame dalyvaujančioms šalims, ypatingai šiauriau esančioms mūsų kaimynėms, iki kurių vykimas antžeminiu transportu iš Vakarų yra ilgesnis.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
