Estijos ekonomikos ir ryšių ministras Juhanas Partsas pažėrė priekaištų, kad, vykdant „Rail Baltica“ projektą, Lietuva yra didžiausia kliūtis, nes nenori su Latvija ir Estija kurti bendros įmonės, kuri valdytų „Rail Baltica“.
Kodėl iki šiol Lietuva nenorėjo jungtis su kaimynėmis? Lietuvos susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Arenijus Jackus nebuvo linkęs dramatizuoti ir tikino, kad Estija turi nelabai gerą savo geležinkelių valdymo patirtį. Jo žiniomis, estai buvo geležinkelį pardavę, po to ne pačiomis palankiausiomis sąlygomis išsipirko. Latvija, pasak A.Jackaus, geležinkelių srityje irgi turi nemažai problemų.
Man būtų sunku patikėti, kad, sukūrus absoliučiai naują įmonę, be jokios patirties, nekiltų pavojus projekto įgyvendinimui.
„Na, o mes iš tiesų esame turbūt vieninteliai iš šių valstybių, išsaugoję stiprią „Lietuvos geležinkelių“ įmonę, kuri dirba sėkmingai, pelningai, kuri turi patirtį netgi tiesiant europinį geležinkelį. Darbai vyksta sklandžiai ir iki 2015 m. europinė vėžė bus nutiesta iki Kauno. Man būtų sunku patikėti, kad, sukūrus absoliučiai naują įmonę, be jokios patirties, nekiltų pavojus projekto įgyvendinimui. Ir tada kyla klausimas, kodėl mes, turėdami sukauptą gerą geležinkelio valdymo patirtį, turėtume kurti kažką naujo?“ – laidoje klausė A.Jackus.
J.Partsas interviu delfi.lt taip pat teigė, kad projektas „Rail Baltica“ trunka ilgiau, nei reikia, ne tik dėl Lietuvos nenoro jungtis su kaimyninėmis šalimis, bet ir dėl mūsų šalies deklaracijų, kad šioje srityje esame nuveikę daugiausia. Estijos ekonomikos ministras kandžiai pastebėjo, kad pastaruoju metu daugiausia laiko prarandama sprendžiant Lietuvos susirūpinimą vienais ar kitais klausimais, ir tvirtino, kad Estija yra toliausiai pasistūmėjusi į priekį, o kitos šalys smarkiai atsilieka.
A.Jackus su Estijos ministro teiginiais nesutiko. Jis Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ pasakojo, kad prieš 10 metų buvo numatyta europinė vėžių rekonstrukcija, kurią drauge su Lietuva turėjo atlikti Lenkija, Latvija ir Estija.
„Negalėjome laukti, kada jos nuspręs investuoti ar ne, viskas buvo suderinta su Europos Komisija“, – A.Jackus paaiškino, kodėl Lietuva pirmoji pradėjo darbus.
Šį rudenį, rugsėjo 16 d., Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir Suomija pasirašė deklaraciją, kuria numatoma nuo kitų metų pradžios įsteigti bendrą įmonę, kuri padėtų vykdant antrąjį „Rail Baltica“ projekto etapą – greitojo (240km/h) geležinkelio vėžių tiesimą.
Žinių radijo laida „Ryto espresso“ transliuojama darbo dienomis 6.05 val.
