„Rail Baltica“ projektuojančios įmonės IDOM geležinkelių techninis direktorius Enrique Rico Izquierdo 15min pasakojo, kad šiuo metu rengiami projektiniai pasiūlymai. Jie netrukus turėtų būti teikiami Jonavos valdžiai.
Naujoji greitojo geležinkelio linija nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos sienos projektuojama dviem etapais. Pirmoji projektavimo ir projektavimo priežiūros paslaugų sutartis, apimanti atkarpą nuo Kauno iki Ramygalos, buvo pasirašyta 2019 m. balandžio 3 dieną ir šiuo metu jau įgyvendinama.
Antroji sutartis apima ruožą nuo Ramygalos iki valstybės sienos ir pasirašyta 2019 m. birželio 14 dieną.
IDOM atstovas E.R.Izquierdo 15min pasakojo, kad atkarpa nuo Kauno iki Latvijos pasienio bus dvikelis geležinkelis, o tam tikrose vietose bus projektuojamos pralankos. To reikia, kad krovininiai ir keleiviniai traukiniai, kurie yra greitesni, galėtų prasilenkti.
„Įprastai tokios pralankos geležinkeliuose, kuriuose paprastai važiuoja tik keleiviniai traukiniai, būna kas 60 kilometrų. Tačiau kadangi „Rail Baltica“ keliaus tiek keleiviai, tiek kroviniai, tokios atkarpos yra projektuojamos kas 20 kilometrų. Todėl 70 kilometrų atkarpoje turime dvi ar tris pralankas“, – aiškino jis.
E.R.Izquierdo teigimu, pati atkarpa turės išskirtinių detalių, o vieną jų jis pavadino įspūdinga.
„Šis greitasis geležinkelis bus tikrai didelė struktūra. Pavyzdžiui, tiltas per Nerį išsiskirs tuo, kad jis bus labai ilgas, tai neįprasta struktūra geležinkeliams. Tai įspūdinga struktūra ir skirsis nuo kitų“, – tikino jis.
Pasak E.R.Izquierdo, atvykus projektuoti į Lietuvą reikėjo prisitaikyti ne tik prie mūsų šalies teisinės sistemos, pagal kurią turi būti projektai vykdomi.
„Ispanijoje turime patirties su tokiais ilgais tiltais, mūsų kraštovaizdis kitoks, jame daug kalnų, tunelių, o čia daugiau mažiau viskas plokščia. Tačiau esame projektavę panašius tiltus į šį. Tai bus ikoniškas tiltas.
Jis bus vienas ilgiausių geležinkelio tiltų ne tik „Rail Baltica“ struktūroje, bet ir visose Baltijos šalyse. Jo ilgis sieks apie 1,5 kilometrų. Jį išskiriantis bruožas, kad kuomet jis bus virš Neries, struktūra nesirems į upę ir ši sekcija bus 150 metrų ilgio“, – sakė jis.
IDOM yra projektavusi geležinkelius Čilėje, Ispanijoje ir Lenkijoje. E.R.Izquierdo pasakojo, kad prie šio projekto dirba apie 200 žmonių iš skirtingų Europos šalių, tarp jų ir vietinis partneris – Kauno įmonė „Kelprojektas“.
„Šiame projekte stengiamės pritaikyti visas savo žinias. Nors esame iš Ispanijos, tačiau dalyvavome ne viename greitaeigio geležinkelio projektavime ir tą patirtį, kurią įgijome per pastaruosius 20 metų, pritaikome kiekviename projekte“, – sakė jis.
Planuojama, kad ruožo Kaunas–Ramygala–Latvijos valstybės siena projektavimas bus baigtas 2021-aisiais, o dalies šios atkarpos rangos darbų sutartį žadama pasirašyti dar šiemet.
Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km. Lietuvoje europinės vėžės geležinkelio trasa eis nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno, kur krovininiai traukiniai vyks maršrutu Jiesia–Rokai–Palemonas (Kauno geležinkelio aplinkkelis), o keleiviniai – Jiesia– Kauno stotis– Palemonas. Krovininiai traukiniai į Latviją vyks maršrutu Panevėžys–Salaspilis–Parnu, o keleivinių traukinių maršrutas iš Panevėžio drieksis per Rygos oro uostą ir Rygos geležinkelio stotį.
„Rail Baltica“ projektas taip pat numato atskirą geležinkelio liniją Kaunas–Vilnius.
