„Nepaisant kai kurių vėlavimų atskirose projekto dalyse, pavyzdžiui, pernai dėl ilgesnės nei numatyta traukinių eismo pertraukos šiame ruože, visi kiti rangos darbai vyksta sklandžiai, todėl projektas bus baigtas laiku, kaip ir numatyta – šių metų pabaigoje, kad 2021-aisiais prekiniai traukiniai iš ES galėtų atvykti iki Kauno intermodalinio terminalo“, – pažymi Karolis Sankovski, bendrovės „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinis direktorius.
Jo teigimu, tiesiant europinį geležinkelį šiuo metu vienas svarbiausių iššūkių, su kuriuo dėl koronaviruso (COVID-19 pandemijos) karantino režimu susiduria bene visi ekonomikos sektoriai – suvaldyti projekto eigą ir terminus.
„Kartu su rangovais dirbame kaip viena komanda – visi suprantame strateginę reikšmę Lietuvai turinčio projekto „Rail Baltica“ svarbą ne tik Lietuvai, bet ir mūsų partneriams Baltijos regione. Todėl dedamos visos pastangos ne tik apsaugoti darbuotojų sveikatą, bet ir vykdomos papildomos veiklos, kad projekto įgyvendinamas nestotų. Nepaisant aplinkybių, kai tenka dirbti krizinėse situacijose, kol kas visai mūsų komandai pavysta dirbti sklandžiai ir nemažinant apsukų projekte“, – sako K. Sankovski.
Jis įsitikinęs, kad jeigu nekils papildomų nenumatytų ir nuo projekto nepriklausančių aplinkybių, „Rail Baltica“ sėkmingai judės toliau. Ir ne tik kalbant apie darbus Kauno geležinkelio mazge. Bet ir toliau – tiesiant europinį geležinkelį nuo Kauno link Latvijos, tvirtina „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinis direktorius.
„Lietuvos geležinkelių“ komanda yra vienintelė Baltijos šalyse, turinti ilgametę patirtį statant europinio standarto geležinkelio infrastruktūrą. Turime ne tik kvalifikuotų žinių, bet ir reikiamų kompetencijų „Rail Baltica“ projekte. Šios komandinės savybės padėjo įtvirtinti Lietuvos lyderystę projekte. Šiai dienai Baltijos šalių regione yra nutiesta per 130 kilometrų naujo europinio standarto geležinkelio. Ir visi šie bėgiai pakloti kol kas Lietuvos teritorijoje“, – pažymi K. Sankovski.
Tiesa, projekto partneriai prakalbo apie „Rail Baltica“ valdymo modelio keitimo poreikį. Tokio pasiūlymo esmė – steigti naujos europinės infrastruktūros valdymo įmonę Latvijoje, kuri valdytų visą projektą per tris valstybes.
Lietuvos parlamentarai palaiko dabartinį „Rail Baltica“ valdymo modelį, kuris geriausiai atitinka Lietuvos nacionalinius interesus. Juolab kad pagal Lietuvos įstatymus šalies geležinkelių infrastruktūra turi strateginę reikšmę valstybės saugumui. Be to, nėra aišku, kas turėtų kompensuoti galimus nuostolius, jeigu jie kiltų, Latvijoje ar Estijoje.
„Lietuvos geležinkelių“ praktinis atvejis – svarus įrodymas, kad nacionalinis projektų vadovas geba greitai priimti reikiamus sprendimus. Konkretus praktinis pavyzdys, kai dėl „Hidrostatybos restruktūrizacijos teko keisti generalinį rangovą, tokio masto sprendimą tektų derinti su trečiosiomis šalimis, todėl projekto rangovo pakeitimas, greičiausiai, nebūtų įvykęs sklandžiai“, – pateikia pavyzdį K. Sankovski.
Šiuo metu „Rail Baltica“ ruožo Palemonas-Kaunas rangos darbų kontrolę ir vykdymą yra perėmusi Vokietijos LEONHARD WEISS Group dukterinė įmonė „Leonhard Weiss OÜ“, kuri pakeitė iki tol jungtinės veiklos partneriams vadovavusią Gargždų statybos bendrovę „Hidrostatyba“ – pastarajai teismas pernai gruodį iškėlė restruktūrizavimo bylą.
Vokietijos bendrovė tapo pagrindiniu jungtinės veiklos partneriu ir perėmė likusių darbų kontrolę bei jų vykdymą iki sutarties pabaigos. Pagal šią sutartį rangovas sujungs europine vėže Kauno geležinkelio stotį su Palemone įsikūrusiu Kauno intermodaliniu terminalu.
Šiuo metu Kaunas – Palemonas geležinkelio ruože jau baigta beveik 70 proc. europinio 1435 mm pločio vėžės geležinkelio sankasos įrengimo darbų. Kauno geležinkelio tunelyje ir jo prieigose paklota apie 2 km ilgio sugretintos 1435/1520 mm pločio vėžės geležinkelio kelio, taip pat rekonstruota apie 3,6 km ilgio esamo 1520 pločio vėžės geležinkelio bei baigtas statyti 1435 mm pločio vėžės geležinkelio viadukas per Baršausko g. Didinant automobilių transporto ir pėsčiųjų eismo saugumą, baigtas statyti Marių g. tunelis, Kauno miesto pietinio aplinkkelio (rekonstruoto Ateities pl.) tunelis bei pėsčiųjų tunelis ties nauja Ateities pl. ir Chemijos g. žiedine sankryža. Taip pat baigiamas statyti pėsčiųjų tunelis ties Ugniakuro g. Visi minėti tuneliai skirti buvusių Amalių ir Marių g. geležinkelio pervažų, taip pat pėsčiųjų perėjų per geležinkelį panaikinimui bei rekonstravimui į dviejų lygiu susikirtimus su geležinkeliu.
Taip pat įrengta 1.5 km triukšmą slopinančių sienučių, 3 km atraminių sienučių, rekonstruota dalis kontaktinio tinklo, įrengta beveik 8 km drenažo vamzdynų, atlikti kiti ruožo infrastruktūros darbai.
Iš viso Kauno geležinkelio mazgas susideda iš keturių atkarpų: Kaunas-Palemonas, Jiesia-Kaunas, Jiesia-Rokai ir Rokai-Palemonas.
Ruožas Jiesia-Kaunas baigtas rekonstruoti 2015 m. rugpjūtį, o Jiesia-Rokai – 2018 m. spalį. Kauno geležinkelio mazgo ruože Kaunas-Palemonas statybos pradėtos 2019 metų pradžioje.
Baigus visus statybos darbus Kauno geležinkelio mazgas bus vienas moderniausių geležinkelio mazgų per kurį važiuos didžioji dalis visų „Rail Baltica“ linija važiuojančių traukinių.
„Rail Baltica“ – didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastarąjį šimtmetį. Moderni greitoji „Rail Baltica“ jungtis suteiks patogią, saugią ir aplinkai nekenkiančią keleivių judėjimo alternatyvą, o geležinkelio linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą. Nutiesus „Rail Baltica“, keliones pradės šiuolaikiški ir modernūs elektriniai traukiniai.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
