„Rail Baltica“ projektas juda į priekį – paskelbėme dar vieną rangos konkursą, pagal kurį statybos darbai prasidės jau antrojoje geležinkelio ruožo Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena atkarpoje, – sako „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski. – Statant „Rail Baltica“ geležinkelį ypatingai daug dėmesio skiriama saugumui. Tad naujojoje geležinkelio linijoje nebus vieno lygio sankirtų. Į kitą geležinkelio pusę žemių savininkai galės patekti naudodamiesi tiltais bei viadukais, prie kurių patekimą užtikrins būtent vietinės reikšmės privažiuojamieji keliai.“
Konkursą laimėjusi įmonė turės nutiesti 14 vietinės reikšmės privažiuojamųjų kelių. Ten, kur geležinkelio infrastruktūros elementų priežiūrai nėra galimybės įrengti atskirų kelių, nuo privažiuojamųjų kelių bus įrengiamos nuovažos. Pagal sutartį konkurso laimėtojas taip pat rekonstruos melioracijos statinius.
Pasirašyti sutartį su rangovu planuojama dar pirmąjį šių metų pusmetį, o sutartyje numatyti darbai bus atlikti per 14 mėnesių.
Jau paskelbtas analogiško privažiuojamųjų kelių statybos rangos darbų konkurso laimėtojas „Rail Baltica” atkarpai Jonavos rajone tarp Šveicarijos ir Žeimių. „LTG Infra“ skelbtą konkursą laimėjusi „Eurovia Lietuva“ prie būsimo geležinkelio įrengs 16 vietinės reikšmės privažiuojamųjų kelių, kurių ilgis sudarys apie 20,3 km.
„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino.
Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.
