Anksčiau nutiestas geležinkelis ir toliau bus eksploatuojamas
„Rail Baltica“ – svarbiausias strateginis projektas geležinkelių srityje, sujungsiantis Baltijos šalis su Vakarų Europa. Dar 2015 metais Lietuva įgyvendino pirmąjį projekto etapą – tuomet europinės vėžės geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno geležinkelio stoties. Tai tapo impulsu atsirasti naujiems „Rail Baltica“ geležinkelio parametrams.
Užbaigus tolesnius projekto etapus, šiuo Lietuvai, Latvijai ir Estijai strategiškai svarbiu geležinkelio ruožu keleiviniai traukiniai važiuos iki 250 km/val., o krovininiai traukiniai – iki 120 km/val. greičiu.
„Pirmojo projekto etapo metu nutiestas geležinkelis ir toliau bus eksploatuojamas išnaudojant jį regioniniam keleivių susisiekimui. Šiuo metu „Rail Baltica“ geležinkeliu iš Kauno intermodalinio terminalo, kuris prie Europos geležinkelio tinklo buvo prijungtas pernai, kursuoja intermodaliniai kroviniai į Nyderlandus bei Vokietiją“, – kalba „Rail Baltica“ projekto, už kurio vykdymą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“, koordinavimo vadovas Arenijus Jackus.
Anot jo, įgyvendintas „Rail Baltica“ projektas užtikrins ne tik Baltijos valstybių integraciją į Europos geležinkelio tinklą, bet ir atneš neabejotinos naudos nacionaliniu lygmeniu – tai pajaus ir keliautojai, ir krovinius gabenantis verslas.
Viešajam svarstymui pateiktos keturios trasos alternatyvos
Optimalios naujos trasos „Rail Baltica“ geležinkeliui ieškoma dėl to, kad šiuo metu eksploatuojamas geležinkelis nuo Kauno Lenkijos link dėl savo geometrijos neatitinka naujausių „Rail Baltica“ keliamų reikalavimų traukinių greičiui. Todėl specialiojo plano rengėjams, jungtinės veiklos partneriams „Sweco Lietuva“ ir „DB Engineering & Consulting GmbH“, buvo pavesta atrinkti keturias geležinkelio trasos alternatyvas, kuriomis galėtų driektis „Rail Baltica“ geležinkelis tarp Jiesios (Kauno) ir Lietuvos-Lenkijos sienos.
Prioritetinė vystymo alternatyva atrenkama atlikus strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV), per kurį įvertinami ne tik aplinkosauginiai, bet ir socialiniai bei ekonominiai veiksniai. Taip pat atliekamas visų alternatyvų daugiakriterinis vertinimas, kaštų-naudos analizė.
Viešajam svarstymui pateikiami visos keturios trasos alternatyvos. Nuo š.m. kovo 10 dienos kiekvienas suinteresuotas visuomenės narys gali išsamiai su jomis susipažinti.
Susipažinti su parengtu Inžinerinės infrastruktūros vystymo plano (IIVP) koncepcijos dokumentu ir Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita galima informacinėje sistemoje TPDRIS (TPD Nr. S-NC-00-19-8), Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje bei SPAV dokumentų rengėjo interneto svetainėje. Su koncepciniais sprendiniais galima susipažinti ir Web GIS internetinėje erdvėje.
Visuomenės įsitraukimas – svarbus
Visuomenės ir suinteresuotų bendruomenių įsitraukimas į teritorijų planavimo procesą yra ypač svarbus, nes siekiama suderinti vietos gyventojų lūkesčius su valstybės interesais. Todėl gyventojai kviečiame iki viešo susirinkimo, kuris nuotoliniu būdu vyks balandžio 11 d., išsakyti pastabas, nes tuomet dar galima atsižvelgti į teikiamus argumentuotus pasiūlymus.
Pasibaigus viešajam susirinkimui Susisiekimo ministerija per 10 darbo dienų išnagrinės visuomenės pasiūlymus, motyvuotai paaiškins ir raštu atsakys pasiūlymus pateikusiems asmenims.
Priėmus sprendimą dėl optimalios alternatyvos ir perėjus į konkretizuotų sprendinių etapą bus planuojami konkretūs, su visuomene išdiskutuoti susisiekimo komunikacijų infrastruktūros sprendiniai.
Konkretizuotų sprendinių etape jau bus formuojami ir konkretūs žemės sklypai, kuriuose planuojama „Rail Baltica“ geležinkelio linija. Savininkai ir naudotojai, kurių žemės sklypuose ar kaimyninėse valdose bus planuojamas „Rail Baltica“ ruožas, gaus pranešimus registruotais laiškais. Apie tai bus paskelbta ir teisės aktų tvarkose nurodytose visuomenės informavimo priemonėse.
„Rail Baltica“ reikšmė
Projektas neabejotinai skatins regionų plėtrą, turizmą ir leis stiprinti verslo ryšius. Jau dabar neabejojama, kad reikšmingų teigiamų pokyčių bus tiek vystant Lietuvos logistikos sistemą, tiek pritraukiant investicijas. Pradėjus funkcionuoti „Rail Baltica“ geležinkeliui kelionė iš Kauno iki Varšuvos užtruks vos 3,5 valandos, o iš Vilniaus – maždaug 4 valandas.
„Rail Baltica“ yra didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalyse, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sudarys 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
