Latvijos susisiekimo ministerijos Geležinkelių departamento direktoriaus pavaduotojas Maris Riekstinis taip pat pabrėžia, kad Latvija nemato jokių kliūčių įsteigti bendrąją įmonę ir tai bus padaryta, kai tik bus baigtos procedūros.
Galutinė finansavimo paraiškų pateikimo data – 2015 metų vasaris, tad nematau jokių kliūčių pateikti paraišką laiku ir tinkamai pagal kriterijus, – teigė jis.
Tuo tarpu suomių bendrovės „Esa Nurkka Invest“ savininkas, strateginių projektų konsultantas Esa Nurkka „Verslo žinioms“ tikino, kad nesutarimai tarp Lietuvos ir partnerių Latvijoje ir Estijoje dėl projekto „Rail Baltica“ yra tokie dideli ir sunkiai įveikiami, kad gali išvis palaidoti ne tik trims Baltijos šalims, bet ir visai Europos Sąjungai (ES) svarbų strateginį transporto infrastruktūros projektą.
„Lietuvoje įsivyravus nuomonei, kad atšakos į Vilnių tiesimo europinis finansavimas turi būti įtrauktas į pagrindinį “Rail Baltica„ projektą, o ne atskirais susitarimais kada nors ateityje, paties šio strateginio projekto ateitis nugrimzdo į miglą. Esant tokiems nesutarimams vargu ar įmanoma, kad akcininkų sutartis galėtų būti pasirašyta gana greitai“, – daro išvadą E. Nurkka.
„Būtų nuostabu, jeigu nesutarimus pavyktų pašalinti palyginti greitai ir jau rugpjūtį sutartis būtų pasirašyta, o rugsėjį galėtų būti kreiptasi į ES dėl “Rail Baltica„ finansavimo. Deja, Estijos “Rail Baltica„ projekto vadovas Indrekas Sirpas ir ES paskirtasis “Rail Baltica„ koordinatorius Pavelas Telička yra atsistatydinę, o tai dar labiau komplikuoja situaciją“, – priduria jis.