„Rail Baltica“ projekto vadovas Antanas Zenonas Kaminskas džiaugėsi, kad projektas įgyvendinamas rekordiniais tempais – vėžės statyba nuo sienos su Lenkija iki Kauno užtruko 3 metus. „Tikiu, kad jau rugsėjį paleisime bandomąjį krovinius gabenantį sąstatą nuo Lenkijos pasienio iki Kauno“, – tvirtino A.Z.Kaminskas.
Tai didžiausios vertės projektas Lietuvoje nuo 1990 m. Jis turi ne tik ekonominę, bet ir politinę reikšmę, – teigė R.Sinkevičius.
Iki metų pabaigos šia vėže traukiniai turėtų pradėti važinėti reguliariai. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius sakė, kad dar užtruks suderinti važiavimo grafikus, įvairius techninius dokumentus su kitomis šalimis. „Tačiau tikiuosi, kad tai pavyks padaryti šiais metais“, – vylėsi ministras.
132 km ilgio vėžė kainuos 300 mln. eurų. „Tai didžiausios vertės projektas Lietuvoje nuo 1990 m. Jis turi ne tik ekonominę, bet ir politinę reikšmę“, – teigė R.Sinkevičius.
Kauno meras Andrius Kupčinskas džiaugėsi, kad įgyvendintas Kauno strateginiame plane numatytas miesto tikslas tapti svarbiu šalies logistikos centru. „Tai jau bus greitai įgyvendinta. Nekantraudami laukiame, kada pradės veikti intermodalinis terminalas, vėžė“, – kalbėjo meras.
Jau atlikta poveikio aplinkai tyrimai antram „Rail Baltica“ etapui. Vėžė toliau eis pro Panevėžį Latvijos link. Taip pat bus tiesiama atšaka į Vilnių.
„Rail Baltica“ – didžiausias Baltijos šalių įgyvendinamas tarpvalstybinis projektas. Vėžė sujungs Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją. Geležinkelio linijos ilgis nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos bus 728 km.
