Tačiau anksčiau šiemet „Vitras-S“ gavo užsakymą remontuoti geležinkelius Vilniaus regione.
Vyriausybės sprendimas užkirto kelią pasirašyti sutartį su „Vitras-S“
Strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija neseniai pripažino, kad planuojamas maždaug 4 mln. eurų vertės „Lietuvos geležinkelių“ ir „Vitras-S“ sandoris neatitiktų nacionalinio saugumo interesų. Tai BNS patvirtino „Vitras-s“ vadovas Michailas Lipkinas bei „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.
Neoficialiomis BNS žiniomis, Vyriausybė trečiadienį uždarame posėdyje patvirtino komisijos sprendimą ir užkirto kelią pasirašyti sutartį su konkurso laimėtoja.
Premjero patarėjas Tomas Beržinskas BNS sakė, jog komisijos sprendimas yra konfidencialus, todėl nieko negalintis komentuoti. Komisijos pirmininkas, Vyriausybės vicekancleris Alminas Mačiulis BNS sakė atostogaujantis ir neturintis informacijos apie sprendimą.
M.Dubauskas BNS aiškino, jog Kauno regione remontuojami geležinkeliai yra magistraliniai – pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą jie yra strateginiai objektai, tuo metu Pažeimenės kelias nėra magistralinis, o Rengės ruožas išbrauktas iš šio sąrašo.
Vyriausybė kovo mėnesį patikslino nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių sąrašą – į jį įtrauktos magistralinės geležinkelių linijos, Vaidotų, Radviliškio kuro bazės, Klaipėdos kuro sandėlis bei projektas „Rail Baltica“, tačiau jame neliko linijų pasienyje su ES šalimis. Pasienyje su Rusija ir Baltarusija esančios geležinkelių linijos liko sąraše.
Tokiu būdu ruožas iš Mažeikių į Rengę nebelaikomas svarbiu nacionaliniam saugumui, ir tai atvėrė kelią „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašyti sutartį su „Vitras-S“, išvengiant vyriausybinės komisijos patikros.
„Vitras-S“ leista remontuoti kelius Vilniaus regione
„Vitras-S“ vadovas M.Lipkinas BNS ketvirtadienį sakė, jog įmonė laimėjo du konkursus už maždaug 3,9 mln. eurų remontuoti kelius Kauno regione. Anot jo, už 300 tūkst. eurų ji būtų keitusi iešmus, o už 3,6 mln. eurų – atlikusi kelio kapitalinį remontą.
M.Lipkinas sakė, jog Vilniaus regione, Lentvario, Panerių ir kirtimų stotyse įmonė už 400 tūkst. eurų jau keičia iešmus, o sutartis su geležinkeliais pasirašyta šių metų pavasarį. Jis teigė nežinantis, ar dėl šio sandorio buvo kreiptasi į vyriausybinę komisiją.
Geležinkelių remonto visoje Lietuvoje konkursas buvo išskaidytas į keturias dalis pagal regionus – Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos. Preliminarios 2 metų trukmės sutartys dėl Kauno regiono kelių remonto pasirašytos su „Lietuvos geležinkelių“ antrine įmone Geležinkelių tiesimo centras (GTC), „Vitras-S“ kartu su Vokietijos bendrove „Leonhard Weiss“ bei Latvijos geležinkelių antrine įmone „LDz Infrastruktūra“. Vėliau šios įmonės konkuruoja dėl konkrečių užsakymų.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Tomas Digaitis BNS negalėjo pasakyti, su kuo dabar bus deramasi dėl sutarties, nes įmonė dar negavo Vyriausybės sprendimo.
BNS žiniomis, Latvijos įmonė dėl per didelės kainos iš konkurso buvo pašalinta jau anksčiau, todėl lieka tik GTC – jos pasiūlyta kaina yra maždaug 10 proc. (apie 300 tūkst. eurų) didesnė nei „Vitras-S“. Dėl pastarosios protegavimo konkurse anksčiau šiemet „Vitras-S“ buvo kreipusis į teismą, tačiau geležinkeliams pakeitus jo sąlygas, ieškinį atsiėmė.
„Skinest“ grupė ketina toliau ginti savo teises
„Skinest Baltija“ vadovas Valdas Rasimas BNS patvirtino, kad „Skinest Rail“ eliminavimo iš konkursų Lietuvoje klausimas buvo iškeltas aukščiausiu lygiu – prezidentui Gitanui Nausėdai viešint Estijoje, šios šalies prezidentūros atstovai informaciją perdavė Lietuvos pusei ir paprašė atsakymų.
V.Rasimas, be to, sakė, jog „Skinest“ grupė ketina skųstis Europos Komisijai, Europos Žmogaus Teisių Teismui bei Konstituciniam Teismui – pastarojo ji prašys išaiškinti, ar Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas ir Vyriausybės nutarimai „Skinest Baltija“ atžvilgiu neprieštarauja Konstitucijai. Grupė, be to, svarsto teikti ieškinį prieš Lietuvą Tarptautiniam investicinių ginčų sprendimo centrui Vašingtone (ICSID).
„Eisime iki galo ir ginsime savo teises tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų“, – BNS sakė V.Rasimas.
Anot jo, situacija dėl „Vitas-S“ yra kuriozinė.
„Mes kėlėme klausimą teisme, kuo skiriasi mūsų norimas parduoti varžtas nuo situacijos, kai su „Vitras“ pasirašoma Rengė, pasirašomas NATO objektas, kur turėtų būti žiūrima iš kairės ir iš dešinės, ir „Vitras“ yra statęs ne vieną NATO objektą, patikrintas, o „Skinest Baltijai“ neleidžia pardavinėti varžtelių su ta mintimi, kad neva ji turės prieigą prie viešosios infrastruktūros, tokiu būdu, kad atvešime prekes į užsakovo sandėlį, tuo metu „Vitras“ statys tuos objektus. Situacija atrodo kuriozinė“, – kalbėjo V.Rasimas.
Lietuvos teismuose „Skinest“ pralaimėjo
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rugpjūtį galutinai atmetė „Skinest Rail“ bei jos savininko Olego Osinovskio skundą dėl strateginius įmonių sandorius tikrinančios vyriausybinės komisijos ir Vyriausybės sprendimų, lėmusių grupės pašalinimą iš „Lietuvos geležinkelių“ konkursų.
LVAT pažymėjo, kad O.Osinovskis palaiko glaudžius ryšius su Rusijos verslininkais, siejamais su Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinka.
O.Osinovskis taip pat yra Estijos įmonės „Spacecom“, kurią kontroliuoja Kipro „Globaltrans Investment“, bendraturtis, o su ja susijusi įmonė „Globaltrans“ yra viena didžiausių Rusijos privačių geležinkelių operatorių, bendradarbiaujančių su pagrindinėmis Rusijos energetikos ir metalurgijos pramonės įmonėmis, kurių akcininkai siejami su V.Putino aplinka.
LVAT teigimu, Valstybės saugumo departamento (VSD) duomenimis, O.Osinovskiui Latvijoje pareikšti kaltinimai korupcijos byloje dėl galimai duoto 449,5 tūkst. eurų kyšio tuometiniam „Latvijos geležinkelių“ valdybos pirmininkui, siekiant laimėti 4 dyzelinių lokomotyvų įsigijimo konkursą.
LVAT pažymėjo, kad O.Osinovskis palaiko glaudžius ryšius su Rusijos verslininkais, siejamais su Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinka.
Remdamiesi Vyriausybės 2018 metų birželį priimtu sprendimu, „Lietuvos geležinkeliai“ nepasirašė sutarties su „Skinest Baltija“, nors įmonė laimėjo daugiau kaip 3 mln. eurų vertės pabėgių pirkimo konkursą. Sutartis buvo pasirašyta su antros vietos laimėtoja įmone „Swetrak“.
Lietuvos apeliacinis teismas šių metų kovą nutarė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ teisėtai nepasirašė sutarties su „Skinest Baltija“. Aukščiausiasis Teismas gegužę atsisakė priimti įmonės skundą.
