„Dabar skelbiamiems sprendimams įtakos galėjo turėti tiek Lenkijos, tiek Latvijos interesai. Lietuvai ekonomiškai šios atkarpos nereikia. Tai būtų nereikalingas didelių pinigų iššvaistymas“, – „Lietuvos žinioms“ teigė R.Žemaitaitis.
Ž.Mauricas dienraščiui pareiškė, kad interesai dėl šios situacijos esantys labai aiškūs: „Bendrovė „Orlen Lietuva“ siekia turėti alternatyvą produktų gabenimui „Lietuvos geležinkeliais“ ir Klaipėdos uostui – jei būtų didesnė konkurencija, ji galėtų tikėtis mažesnių įkainių, o tai pagerintų veiklos rezultatus. Latvija turi savų interesų: ten veikia net trys uostai – Rygoje, Ventspilyje bei Liepojoje. Pastarojo padėtis – lyg „trečiojo brolio“. Uostas sunkiai skinasi kelią, o geležinkelio atšaka iš Lietuvos į Latviją galbūt suteiktų galimybę pritraukti daugiau tranzitinių krovinių į jį“.
BNS anksčiau rašė, kad Europos Komisija Lietuvai gegužę pateikė ultimatumą, kad už 2008 metais išardytą geležinkelio ruožą Bugeniai-Rengė „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų būti išskaidyti arba sumokėti iki 10 proc. apyvartos (apie 43 mln. eurų) baudą bei atstatyti ruožą, o tai galėtų kainuoti dar 20 mln. eurų.
