Pasak Rimanto Sinkevičiaus, IXB koridoriaus, kuriuo pervežama apie 11 tonų krovinių – daugiausia trąšų, elektrifikacija pervežimo tarifus galėtų atpiginti trečdaliu iki 30 proc., o tai palengvintų konkurencinę aplinką Lietuvai tikintis didesnio krovinių srauto. Projektui finansuoti reikėjo 133 mln. eurų.
„Tuo metu pirmininkavo Latvija, kuri kaip žinoma nebuvo laiminga mūsų noru elektrifikuoti šitą kryptį. Plius tokia geopolitinė kryptis leido Europos Komisijai pasakyti, kad projektai finansuoti tinkami, bet sukuriama pridėtinė vertė nėra pakankama ir mes negavome IXB koridoriui pinigų – jo modernizacijai ir elektrifikacijai“, – antradienį opozicijai priklausančių liberalsąjūdiečių frakcijoje sakė R.Sinkevičius.
Eligijui Masiuliui pasitikslinus, ar „broliukai pakišo koją“, premjeras Algirdas Butkevičius pridūrė, kad ne tik jie: „Taip, ir estai“.
Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui pasitikslinus, ar „broliukai pakišo koją“, premjeras Algirdas Butkevičius pridūrė, kad ne tik jie: „Taip, ir estai“.
Pasak R.Sinkevičiaus, IXB koridorių planuota elektrifikuoti dėl kelių priežasčių.
„Laikėm, kad tikslinga šį tarpą elektrifikuoti. Laikėm, kad tas koridorius yra europinis, o ne koks nors nacionalinės reikšmės – juo važiuoja prekės ne tik lietuviškos arba rytietiškos, bet ir vakarietiškos“, – teigė R.Sinkevičiaus.
Jis taip pat pabrėžė, kad pertvarka reikalinga ir dėl pasenusio parko.
„Šilumvežių parkas geležinkeliuose artėja prie 30 metų ribos, kai jo pratęsimas nebėra įmanomas dėl metalų nuovargio ir kitų priežasčių. Tai jeigu neelektrifikuoji, reiškia perki naujus šilumvežius ir orientuojiesi, kad ilgai juos eksploatuosi.
Antras dalykas – konkurencija tarp mūsų valstybių kaimynių. Su Latvija mes konkuruojame ir galimas atpiginimas 30 proc., žinoma, palengvintų tą konkurenciją mums siekiant krovinių srauto“, – parlamentarams aiškino ministras.
Pasak jo, dėl transporto projektų finansavimo paraiška gauti 197 mln. eurų bus teikiama netrukus – tai darys pernai Rygoje įsteigta bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonė „RB Rail“, koordinuojanti transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projektą nuo Kauno iki Talino.
„Kitas šaukimas EITP fondo nusimato lapkričio mėnesį su rezultatų paskelbimu kitų metų vasarį. Suprantama – nebeteiksime tų pačių projektų, kuriuos teikėme, teiksime kitus projektus, kurie susives į „Rail Baltica“ statybos pradžią nuo Kauno į viršų ir esamos „Rail Baltica“ valdymo sistemų diegimą.
Tikimės, kad padirbėsime su Europos Komisija, su konsultantais, tam, kad negauti neigiamo rezultato. Negalvoju, kad tie pinigai yra prarasti. Gali būti ir trečias šaukimas, bet mes į jį nesiorientuojame. Orientuosimės tik tada, jeigu iš kitų šalių kažkas liks katile“, – tvirtino R.Sinkevičius.
Liepą „Lietuvos geležinkeliai“ negavo 197 mln. eurų paramos iš EITP fondo: 64 mln. eurų – europinės vėžės „Rail Baltica“ ruožo signalizacijai (bendra projekto vertė – 75,3 mln. eurų), o 133 mln. eurų – rusiškos vėžės geležinkelio nuo Baltarusijos sienos iki Radviliškio, kuris yra dalis Rytų-Vakarų transporto koridoriaus, elektrifikavimui (bendra vertė – 156,5 mln. eurų).
„Lietuvos geležinkeliai“ teigė, kad parama signalizacijai nebuvo skirta dėl didelės prašymų apimties, ir EK patarė kreiptis vėliau, o elektrifikavimui – nes šis projektas neįtrauktas į prioritetinių šios programos remiamų projektų sąrašą.
„Rail Baltica“ projektui Lietuvoje EK jau skyrė 106 mln. eurų (85 proc.) paramos.
