„Jie (Direkcija – aut. past.) liepdavo projektuoti žinodami, kad darbai nebus padaryti. Ar iš baimės, ar iš nesugebėjimo atsispirti politikų spaudimui buvę vadovai skirdavo lėšas projektavimui. Iš to laimėdavo tik projektuotojai“, – spaudos konferencijos metu tvirtino R.Masiulis.
„Šie pinigai galėjo būti panaudoti svarbių projektų įgyvendinimui. Dvi Rusnės estakados galėjo būti pastatytos jau seniai“, – pridūrė ministras.
Žada atskleisti daugiau
Ministras ne kartą laidė strėles buvusiai direkcijos valdžiai, viešino, kaip legaliai buvo „ploninami“ keliai liejant mažiau asfalto nei priklauso. Todėl natūralu, kad po daugybės įtarimų sekė Direkcijos auditas.
Šįkart ministras teigė, kad šimtus milijonų eurų kasmet skirstanti Automobilių kelių direkcija buvo politinių užsakymų biuras.
„Direkcija ilgus dešimtmečius veikė lyg politinių užsakymų biuras“, – sakė susisiekimo ministras.
Buvusi vadovybė, patyrusi politikų spaudimą remontuoti vieną ar kitą kelią, juos nuramindavo, kad bus padaryta, ir nupirkdavo projektavimo darbus. „Tai kadencijai būdavo nusiperkama ramybė, nors keliai ir nebūdavo pradedami remontuoti“, – pasakojo ministras.
Projektai, pasak jo, tiesiog nuguldavo į lentynas. „Vadovai buvo vadinami sukalbamais, patogiais, nes taip nuramindavo valdžią“, – sakė R.Masiulis.
Klestėjo pamaloninimo menas
Tokiu būdu buvo iššvaistyta dešimtys milijonų eurų per buvusias kadencijas, aiškino R.Masiulis. Jis žadėjo, kad dabar Direkcija imsis griežto planavimo.
Preliminariais duomenimis, pusė direkcijos projektų niekada neišvys dienos šviesos.
„Kelių direkcijoje aptiktas tikras politinių užsakymų archyvas, dėl to pradedamas vidaus auditas įsitikinti, koks pažeidimų mastas gali būti, kiek iššvaistyta lėšų. Panašu, kad direkcija veikia kaip politinių užsakymų biuras ir dabar matome, kad į orą ištaškyta apie 20 mln. eurų“, – kalbėjo ministras.
LAKD laikinai direktoriaus pareigas einantis Vitalijus Andrejevas paaiškino, kad reikės audituoti apie tūkstantį projektų – jie bus tikrinami, ar atitinka teisės aktus ir kitus reikalavimus. Preliminariais duomenimis, pusė direkcijos projektų niekada neišvys dienos šviesos.
Vidaus audito metu LAKD bus patikrinti ir inventorizuoti daugiau nei 1000 projektų. Preliminariais duomenimis, dalis šių projektų nėra tinkami įgyvendinimui, nes neturi statybos leidimų arba neatitinka galiojančių techninių-normatyvinių dokumentų reikalavimų ir teisės aktų.
Kelių direkcija esą naudojosi senais techniniais projektais kuriant naujus darbus. Pavyzdžiui, 2009 metais LAKD nupirko paslaugą „Via Baltica“ kelio A5 ruožo nuo 45 iki 56 km techniniam projektui parengti už 1,5 mln. eurų, o 2015 metais įsigijo projekto koregavimo paslaugą už 0,8 mln. eurų. 2014 metais „Via Baltica“ kelio A8 ruožo nuo 32 iki 53 km parengto projekto sprendiniai neužtikrina dabartinių transporto srautų pralaidumo ir saugumo reikalavimų, nors visi projektai privalo būti rengiami atsižvelgiant į 20 metų transporto srautų prognozes ir t.t.
„Tokie projektai negalės būtų įgyvendinami, nes projektavimo metu neužtikrinta, kad bus transporto priemonių augimas“, – sakė V.Andrejevas.
