Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Rokas Masiulis: Lietuvos laukia sunkios derybos dėl „Rail Baltica“ atšakos iš Kauno į Vilnių

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad Lietuvos Laukia sudėtingos derybos su Europos Komisija dėl europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ atkarpos iš Kauno į Vilnių finansavimo.
Rokas Masiulis
Rokas Masiulis / Luko Balandžio / 15min nuotr.

„Vis dėlto laukia sudėtingos diskusijos dėl europinės vėžės linijos į Vilnių finansavimo. Su Latvijos ir Estijos partneriais esame sutarę, kad ši jungtis yra projekto „Rail Baltica“ sudėtinė dalis. Tai reiškia, kad ji turi būti finansuojama iš to paties instrumento ir tokiu pat finansavimo intensyvumu, kaip ir visas projektas. Itin svarbu išlaikyti 85 proc. finansavimo lygį europinėmis lėšomis. Komisijos pasiūlyme yra aiškios sąlygos „Rail Baltica“ finansavimui suteikti prioritetą, ir mes derybose sieksime jas išlaikyti bei tobulinti“, – pranešime spaudai cituojamas R. Masiulis.

Anot ministro, „Rail Balticai“ Lietuvoje dar reikia apie 1,8 mlrd. eurų paramos.

EK trečiadienį pateikė pasiūlymą dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP, angl. „Connecting Europe Facility“, CEF) 2021–2027 metais. Transporto projektams siūloma skirti 30,6 mlrd. eurų (2014-2020 metų ES – 24,05 mlrd. eurų).

R. Masiulio teigimu, bus stengiamasi, kad „Rail Baltica“ projektas toliau gautų maksimalų finansavimą. Be to, anot ministro laukia sunkios derybos, kad „Rail Balticos“ atkarpa Vilnius–Kaunas būtų finansuojama EITP lėšomis.

EK Mobilumo ir transporto direktorato vadovas Henrikas Hololei (Henrikas Hololėjus) balandžio pabaigoje BNS sakė, jog teisiškai Vilniaus–Kauno atšaka „Rail Baltica“ dalimi galės tapti tik 2023 metais. Jo nuomone, Lietuva galėtų lėšas jai imti iš regioninės politikos fondų.

Finansavimo klausimas linijai Vilnius–Kaunas iki šiol nebuvo išspręstas, nes trys Baltijos šalys prieš kelerius metus ilgai nesutarė dėl atkarpos. Dėl to strigo ir derybos dėl bendros Baltijos šalių įmonės steigimo. Viena ginčų priežasčių neoficialiai buvo minima dėl to didėjanti projekto kaina bei netikėtas Lietuvos noras prie „Rail Baltica“ prijungti ir sostinę.

Susitarimas dėl atšakos į Vilnių buvo pasiektas 2014 metų balandį. Tų metų rudenį „Aecom“ studija parodė, jog atšaka būtų ekonomiškai naudinga ir kainuotų apie 850 mln. eurų.

5,8 mlrd. eurų vertės projektą numatoma įgyvendinti iki 2025 metų.

EK trečiadienį pateikė pasiūlymą dėl CEF 2021–2027 metais. Transporto projektams siūloma skirti 30,6 mlrd. eurų (2014-2020 metų ES – 24,05 mlrd. eurų).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos