Rusai bando nukreipti Šilko kelią ir siūlo aplenkti Lenkiją

Šilko kelio maršrutas – lyg ta paklodė, kurią į save nori patraukti daugybė valstybių. Rusija pradėjo siūlyti naujus maršrutus, aplenkiančius Lenkiją, tačiau įtraukiančius Kaliningradą.
Traukinys „Vikingas“
Traukinys „Vikingas“ / Susisiekimo ministerijos nuotr.

Vadinamasis Šilko kelias, kuriuo prekės gabenamos iš Kinijos į Europą, susiduria su kliūtimis: pasienio punktai nespėja su kiniškų prekių srautu. Pavyzdžiui, Kinijos kroviniai Baltarusijos pasienyje užstringa 5–6 paras, o Lenkija neskuba didinti pralaidumo.

Todėl Rusija jau pasiūlė alternatyvą – nukreipti konteinerius iš ES per Sankt Peterburgą ir Kaliningrado sritį. Tokiu atveju Lenkija būtų apeinama.

Prognozuojama, kad kiniškų prekių srautas Šilko kelyje iki 2020 mf išaugs tris kartus. Todėl ieškoma būdų, kad prekių srautai nestrigtų pasienyje. Pavyzdžiui, 2016 metais Rusijos–Kinijos sieną kirsdavo 1700 konteinerinių traukinių (1130 iš Kinijos į Europą ir 572 atgaliniu maršrutu).

„Baltic Tours“ nuotr./Kinija
„Baltic Tours“ nuotr./Kinija

Kita kliūtis – menkas traukinių greitis Lenkijoje. „Lenkija yra paskutinėje vietoje Europoje pagal krovininių traukinių greitį. Krovinių gabenimo kaina Europos šalyse yra šiek tiek didesnė nei Rusijoje“, – skelbiama Rusijos specialistų parengtame dokumente, kurį cituoja gazeta.ru.

Dar viena problema – europietiškos kompanijos ir bankai dažnai neturi patikimos informacijos apie Šilko kelio galimybes ir atsargiai žiūri į prekių pristatymą šiuo keliu.

Priimta skaičiuoti, kad šiuo maršrutu konteinerinis traukinys nurieda per 20–30 dienų, o gabenimo kaina siekia 10–15 tūkstančių JAV dolerių. Rusijos žiniasklaida rašo, kad nei Maskva, nei Minskas neturi galių paveikti Lenkijos vyriausybės dėl to, kad prekiniai traukiniai greičiau kirstų sieną.

Todėl idėjos autoriai sako, kad perspektyviau ne laukti, kol lenkai investuos į geležinkelio infrastruktūrą, o nukreipti krovinius per Sankt Peterburgą ir Kaliningradą su perkrovimo punktais Černiachovske ir Kaliningrade. Teigiama, kad didelių investicijų tai nepareikalautų.

Taigi akivaizdu, kad krovinių srautas tokiu atveju keliautų per Lietuvos teritoriją. Tiesa, pasiūlymų autoriai pastebi, kad reiktų išspręsti bėgių pločio problemą, nes jos skiriasi Vakarų Europoje, buvusiose SSRS šalyse bei Mongolijoje.

Praėjusiais metais Eurazijos plėtros bankas pasiūlė šešis potencialius „Šilko kelio“ alternatyvius variantus. Paaiškėjo, kad pasirinkus vieną variantą krovinių gabenimas būtų pernelyg brangus, o kitas – pernelyg ilgai truktų.

Kinijos vyriausybė ketina skirti milijardus naujam „Šilko keliui“, ir kiekviena šalis stengiasi patekti į šį naują maršrutą. Rusija ir Lenkija – ne išimtis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos