Pilasi Rusijos grasinimai
Rusijos Federacijos Tarybos komisijos dėl Rusijos valstybinio suvereniteto gynimo vadovas Andrejus Klimovas pareiškė, kad jei ES nepakeis situacijos dėl Kaliningrado transporto blokados, Maskva turės „atrištas rankas“ bet kokiomis priemonėmis išspręsti situaciją.
„Europos Sąjunga, jei nedelsdama neištaisys įžūlaus Vilniaus išpuolio, pati paneigs visų dokumentų dėl Lietuvos narystės ES teisėtumą ir atriš mums rankas išspręsti Lietuvos sukurtą Kaliningrado tranzito problemą bet kokiomis mūsų pasirinktomis priemonėmis“, – teigė Rusijos Federacijos Tarybos atstovas savo „Telegram“ kanale.
Jis taip pat tikino, kad Vilniaus elgesys kelia pavojų iš Rusijos ne tik ES, bet ir NATO.
„Kalbant apie NATO, Lietuva į ją pateko 2004 m., atsižvelgiant į Kaliningrado tranzito problemą. Taigi, neleistinas Vilniaus elgesys dabar kelia pavojų visam šiam kariniam ir politiniam blokui, kuriuo de jure pradedama nepriimtina Rusijos objekto blokada vienos iš jos narių rankomis“, – pažymėjo senatorius.
Rusijos Federacijos Tarybos konstitucinių įstatymų komiteto pirmininkas Andrejus Klišas pareiškė, kad bandymas blokuoti Kaliningradą gali būti pagrindas labai griežtiems Rusijos veiksmams.
„Lietuvos bandymas de facto blokuoti Kaliningrado sritį yra Rusijos suvereniteto šiame regione pažeidimas ir gali būti pagrindas imtis labai griežtų ir visiškai teisėtų veiksmų iš Rusijos pusės“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale.
Lietuvos valdžios institucijos pažeidžia šalies stojimo į Europos Sąjungą sąlygas ir dar kartą įrodo, kad neturi jokių taisyklių, Rusijos portalui gazeta.ru pareiškė Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Petras Tolstojus. Jis komentavo Lietuvos sprendimą uždrausti tam tikrų prekių, kurioms taikomos ES sankcijos, tranzitą geležinkeliu per jos teritoriją į Karaliaučiaus sritį.
„Šiuo atveju kalbame apie tai, kad šias taisykles pažeidžia net ne NATO, o ES. Todėl tai neabejotinai turės įtakos mūsų požiūriui į tokią organizaciją kaip ES ateityje. Žinoma, jei ji išlieka. Kalbant apie tiesioginę mūsų reakciją, Rusijos vyriausybė tikriausiai jau ruošia įvairius atsakymus, ir nė vienas iš jų Lietuvai nepatiks. Aš tai tikrai žinau“, – pridūrė P.Tolstojus.
Deputato požiūriu, vargu ar reikia kalbėti apie Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą pripažinimo atšaukimą, nes toks sprendimas tokioje situacijoje nebūtų pragmatiškas. Kaip pažymėjo deputatas, toks žingsnis faktiškai reikštų Lietuvos, kaip tokios, nepripažinimą.
„Todėl nemanau, kad tokia galimybė būtų pragmatiška. Tačiau užsienio politiką nustato Rusijos prezidentas, o įgyvendina vyriausybė. Todėl viskas priklausys nuo pasirinktų variantų. Čia galima pasakyti tik viena: tokie nedraugiški veiksmai neliks be atsako. Ir Kaliningrado srities gyventojai, tikiuosi, nepajus šio smulkaus niekšiškumo [iš Lietuvos], nes yra jūros jungtis“, – pabrėžė parlamento narys.
D.Peskovas: precedento neturintis „visko pažeidimas“
Draudimas tranzitu per Lietuvą gabenti sankcionuotas prekes tarp Karaliaučiaus ir Rusijos yra precedento neturintis „visko pažeidimas“, pirmadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jį cituoja Rusijos leidinys „Kommersant“.
D.Peskovas „Kommersant FM“ sakė, kad tokie veiksmai gali būti vertinami kaip, „be abejo, blokados elementas“.
„Suprantame, kad taip yra dėl atitinkamo Europos Sąjungos sprendimo išplėsti sankcijas visam tranzitui. Mes taip pat laikome tai neteisėtu dalyku“, – kalbėjo jis.
„Situacija šiuo atžvilgiu yra daugiau nei rimta ir reikalauja labai gilios analizės prieš formuluojant bet kokias priemones ir priimant sprendimus. Ši išsami analizė bus atlikta artimiausiomis dienomis“, – pareiškė Rusijos prezidento spaudos sekretorius.
Lietuvos ir Rusijos ministerijos apsikeitė protestais
Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pareikalavo, kad Lietuva nedelsdama atšauktų „atvirai priešiškus“ apribojimus.
„Jei artimiausiu metu krovinių tranzitas tarp Karaliaučiaus srities ir likusios Rusijos Federacijos teritorijos per Lietuvą nebus visiškai atkurtas, Rusija pasilieka teisę imtis veiksmų savo nacionaliniams interesams apsaugoti“, – teigiama ministerijos pranešime.
Rusijos užsienio reikalų ministerija savo tinklalapyje pranešė, kad į URM buvo iškviesta laikinoji reikalų patikėtinė Virginija Umbrasienė.
Remiantis pranešimu, diplomatei išreikštas griežtas protestas ir pareikalauta atšaukti minimus apribojimus.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerijoje (URM) pirmadienį Rusijos laikinajam reikalų patikėtiniui Sergejui Riabokoniui įteikta nota, kurioje paaiškinamas Europos Sąjungos (ES) priemonių taikymas tarp Karaliaučiaus ir likusios Rusijos tranzitu gabenamiems plieno ir juodųjų metalų gaminiams.
Susitikimo metu paneigta Rusijos atstovų skleidžiama informacija, esą Lietuva uždraudė tranzitu per Lietuvą gabenti sankcionuotas prekes tarp Karaliaučiaus ir Rusijos, teigiama ministerijos pranešime.
„Per Lietuvos teritoriją toliau vyksta keleivių ir prekių, kurioms netaikomas ES sankcijų režimas, gabenimas į Karaliaučių ir iš jo. Šiam tranzitui Lietuva nėra įvedusi jokių vienašališkų, individualių ar papildomų ribojimų. Lietuva nuosekliai įgyvendina ES sankcijas, kurios turi skirtingus pereinamuosius laikotarpius bei įsigaliojimo terminus“, – teigiama ministerijos pranešime.
„Tranzitas į Karaliaučiaus sritį per Lietuvą nėra sustabdytas ar užblokuotas. Lietuva jokių vienašališkų ribojimų šiam tranzitui neįvedė. Karaliaučiaus sričiai galioja tos pačios ES sankcijos, kaip ir visai Rusijos Federacijai“, – teigiama pirmadienį Prezidento Gitano Nausėdos komunikacijos grupės BNS atsiųstame komentare.
Krovinių neveža, nes įsigaliojo ES sankcijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ informavo Rusijos Kaliningrado srities geležinkelių pareigūnus, kad dėl Vakarų sankcijų uždraudžia daugelio prekių tranzitą geležinkeliais, šeštadienį pranešė regiono gubernatorius. „Lietuvos geležinkelių“ atstovai žinią patvirtino ir teigia tiesiog vykdantys reikalavimus.
Gubernatorius Antonas Alichanovas teigė, kad apribojimai palies 40–50 proc. produktų, kurie importuojami į kitus Rusijos regionus ir eksportuojami iš jų tranzitu per Lietuvą. Jo teigimu, tarp prekių, kurias palies šis sprendimas, yra statybinės medžiagos, cementas ir metalo gaminiai.
Gubernatorius taip pat paskelbė „LTG Cargo“ dokumentą „Kaliningrado geležinkeliams“, kuriame teigiama, kad apribojimai įsigalioja šeštadienį vidurnaktį.
Kaliningrado sritis įsiterpusi tarp Lietuvos ir Lenkijos ir sausumos sienos su Rusija neturi.
„Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas teigė, kad sprendimas įgyvendinamas reaguojant į nuo birželio įsigaliojančias ES sankcijas Rusijai dėl pastarosios agresijos Ukrainoje.
„Mes nevežame sankcionuotos produkcijos. Birželį visiškai įsigaliojo ES sankcijos. Įmonės apie tai informuotos. Geriausia, jeigu pakomentuotų Užsienio reikalų ministerija, nes mes tiesiog vykdome reikalavimus, savo nieko nesugalvojome“, – 15min sakė jis.
M.Dubauskas sakė neturintis informacijos, ar iš Rusijos pusės dėl naujos tvarkos buvo gauta kokių nors pretenzijų.
Vakarų šalys įvedė beprecedenčių sankcijų Maskvai, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į Ukrainą.
G.Landsbergis: tai ne Lietuvos sprendimas, o ES sankcijos
Draudimas tranzitu per Lietuvą gabenti plieno ir juodųjų metalų gaminius tarp Karaliaučiaus ir Rusijos yra ne Lietuvos sprendimas, o Europos Sąjungos sankcijos Rusijai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Lansbergis.
„Visų pirma, tai nėra Lietuvos veiksmai, tai yra Europos sankcijos, kurios pradedamos taikyti nuo birželio 17 dienos, ir šiuo metu sankcijas taiko geležinkeliai, kurie informuoja savo klientus, kad nuo birželio 17 dienos prekės, kurioms taikomos sankcijos, – plienas ir kitos prekės, pagamintos iš geležies rūdos, nebebus įvežamos per Lietuvą, tai daroma konsultuojantis su Europos Komisija ir vadovaujantis jos gairėmis“, – pirmadienį prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Liuksemburge sakė G.Landsbergis.
Į Maskvos kaltinimus Lietuvai pirmadienį sureagavo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kuris kritikavo Rusiją ir teigė, kad ji neturi teisės grasinti Lietuvai.
„Rusija neturi teisės grasinti Lietuvai. Maskva dėl savo neišprovokuotos ir nepateisinamos invazijos į Ukrainą pasekmių gali kaltinti tik save“, – sakoma socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame D.Kulebos pareiškime.
„Sausumos tranzitas tarp Lietuvos ir Rusijos nesustabdytas, tai pirmas faktas. Antras – keleivių ir prekių tranzitas, kuriems nėra sankcijų, tęsiasi. Trečia, mano kolega iš Lietuvos patikino ir paaiškino, kad Lietuva nesiima jokių vienareikšmių nacionalinių apribojimų ir taiko tik Europos Sąjungos įvestas sankcijas. Kaltinimas Lietuvai – melas, gryna propaganda“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė ES vyriausiasis įgaliotinis J.Borelis.
„Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ jau informavo Karaliaučiaus srities geležinkelius, kad dėl Vakarų sankcijų uždraudžia daugelio prekių tranzitą geležinkeliais, šeštadienį pranešė regiono gubernatorius A.Alichanovas. Anot jo, apribojimai palies 40–50 proc. produktų, kurie importuojami į kitus Rusijos regionus ir eksportuojami iš jų tranzitu per Lietuvą, o tarp prekių, kurioms jie taikomi, yra statybinės medžiagos, cementas ir metalo gaminiai.
G.Landsbergio teigimu, Rusija gali skelbti klaidingą informaciją.
„Manau, kad buvo pateikta klaidinga informacija, kurią ne pirmą kartą skelbia Rusijos valdžios institucijos“, – sakė G.Landsbergis.
Draudimas buvo žinomas nuo kovo vidurio
Draudimas buvo žinomas nuo kovo vidurio, tai dalis ketvirtojo Europos Sąjungos sankcijų paketo, teigia Muitinės departamentas.
Sausumos tranzitas tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos dalių nėra sustabdytas ar užblokuotas. Toliau vyksta keleivių ir ES nesankcionuotų prekių tranzitas. Lietuva jokių vienašališkų, individualių ar papildomų ribojimų šiam tranzitui neįvedė.
Pasak jo atstovės, kovo 15-ąją priimtame ES sankcijų pakete buvo įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams pagal sutartis, sudarytas iki birželio 17-osios, o nuo šeštadienio jie negali būti gabenami per Bendrijos šalių teritorijas.
„Sausumos tranzitas tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos dalių nėra sustabdytas ar užblokuotas. Toliau vyksta keleivių ir ES nesankcionuotų prekių tranzitas. Lietuva jokių vienašališkų, individualių ar papildomų ribojimų šiam tranzitui neįvedė. Mes jokių papildomų nurodymų nesame gavę ir papildomų veiksmų neatliekame“, – BNS sakė Muitinės departamento atstovė Lina Laurinaitytė-Grigienė.
Muitinės atstovės teigimu, liepos 10-ąją toks pat draudimas įsigalios cementui, alkoholiui ir kitiems produktams, rugpjūčio10-ąją – angliai ir kitam kietajam iškastiniam kurui, o nuo gruodžio 5 dienos – ir rusiškai naftai.
Balandį susisiekimo ministras Marius Skuodis sakė, kad Lietuva negali vienašališkai nutraukti Rusijos tranzito į Karaliaučių.
„Apie vienašalius sprendimus dėl Kaliningrado tranzito – toks dalykas teoriškai turbūt nelabai įmanomas, nes tai yra Europos Sąjungos ir Rusijos susitarimas“, – trečiadienį žurnalistams sakė Marius Skuodis.
Anot jo, Bendrijoje vykstant diskusijoms dėl Rusijos ir Baltarusijos vilkikų embargo Europos Sąjungoje Karaliaučiui vis tiek būtų daroma išimtis.
„Šiuo metu yra diskutuojama dėl rusiškų ir baltarusiškų vilkikų uždraudimo jiems įvažiuoti į ES teritoriją ir daroma išimtis Kaliningradui, pavyzdžiui, vaistams ir kitiems dalykams“, – tuomet sakė susisiekimo ministras.
Per Lietuvą į Karaliaučių pravažiuoja vidutiniškai 100 Rusijos tranzitinių traukinių per mėnesį.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, pernai Lietuvos sieną su Baltarusija ir Rusija kirto per 824 tūkst. vilkikų, iš jų 52 proc. sudarė Rusijoje, 22 proc. – Baltarusijoje registruotos transporto priemonės.
