Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, mūsų šalies vežėjai jau anksčiau buvo nusiteikę, kad laukia sunkmetis ir jau seniai ieško galimybių perorientuoti savo veiklą dėl mažėjančių krypčių į Rytų šalis.
„Kai kurios įmonėms tai pavyko padaryti, bet kai kurioms – ne, joms jau teko atleidinėti ir dalį darbuotojų. Mes, be abejo, tikimės, kad pavyks atrasti daugiau naujų rinkų ne tik Vakaruose, bet Centrinės Azijos šalyse. Tik akivaizdu, kad tai padaryti išeina ne taip greitai kaip norėtųsi, o ir ne visoms įmonėms apskritai pavyksta perorientuoti veiklas iš Rytų į Vakarus. Mažoms įmonėms nemažai reiškia vien kuro kainos, kurios Rytuose daug pigesnės. Tad šis sprendimas neįsileisti ES šalyse registruotų vilkikų, neabejotinai tik dar labiau pablogins sudėtingą mažesniųjų transporto rinkos dalyvių situaciją“, – teigia Z.Buivydas.
Anot jo, norint išvengti transporto sektorių užplūsiančių bankrotų ir veiklų stabdymų, Lietuvos Vyriausybei reiktų kuo greičiau ieškoti kompensacinių mechanizmų smulkioms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, siekiant palengvinti kintančią ir šiuo metu labai nepalankią verslo aplinką.
„Lengvatinės paskolos, kurios teikiamos pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priimtus sprendimus, šiuo atveju neišgelbės mažųjų transporto sektoriaus dalyvių. Iš viso yra išduota 7000 leidimų vykdyti tarptautinius pervežimus Nepaisant to, kad Rytų rinkose vis dar dirba apie 10 proc. šalies transporto ir logistikos įmonių, ypač mažieji, smulkieji ir vidutiniai vežėjai, jų pasitraukimas iš šio sektoriaus suduotų didžiulį ekonominį smūgį transporto ir logistikos sektoriui. Vien dėl to sprendimo gali nebelikti kelių šimtų mažųjų, smulkiųjų ir vidutinių vežėjų. Tai paliesti gali nuo 400 iki 700 įmonių“, – prognozuoja Z.Buivydas.
Tuo tarpu asociacijos „Linava“ inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba atkreipia dėmesį, kad labiausiai dėl susiklosčiusios situacijos nukentės vežėjai dirbantys su Vidurio Azija, nes į Lietuvą galės atvykti tik Vidurio Azijoje registruoti vežėjai. Tačiau tai bus padaryti sunku, nes neskaitant uzbekų, kitos šalys tai turi daryti su kelionės leidimais, kurių Lietuvos Susisiekimo ministerija papildomai skyrė labai mažą kiekį ir dauguma jų jau yra išnaudoti.
„Dabartinė situacija yra tokia, kad jau pati Lietuva turės prašyti Vidurio Azijos šalių vežėjų paimti lietuviškus kelionės leidimus, kad bent iš dalies sumažintų smūgį krovinių pervežimo sektoriui. Deja, bet ši situacija ir graudžiai juokinga – kai mūsų partneriai iš Centrinės Azijos prašė Lietuvos institucijų suteikti papildomų kelionės leidimų, to nebuvo padaryta, o dabar teks maldauti, kad tik jie norėtų tai padaryti. Taip vykdoma transporto politika tik griauna pasitikėjimą Lietuva, kaip patikima partnere, kuri gali būti langu į ES visoms Vidurio Azijos šalims“, – teigia A.Burba.
Primename, kad Rusijos vyriausybės spalio 1 d. išplatintame dokumente dėl draudimo įvažiuoti į Rusiją teigiama, jog nuo spalio 10 d. vykdyti krovinių vežimą Rusijos keliais draudžiama ES priklausančiose šalyse taip pat Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje bei Ukrainoje registruotam transportui.
Nutarimas įsigalioja 2022 m. spalio 10 dieną ir galios iki 2022 m. gruodžio 31-osios. Jis apima ir dvišalės prekybos prekių transportą, ir tranzitą ar įvažiavimą iš trečiųjų šalių.
