22 milijardai JAV dolerių. Tiek pinigų buvo pavogta iš Rusijos valstybės ir visame pasaulyje išplauta per Moldovos banką „Moldincombank“ ir Latvijos banką „Trasta komercbanka“.
Nusikaltėliai legalizavo šiuos pinigus ir sugrąžino į Rusiją, pirkdami produktus ir paslaugas.
Lietuvoje šiam reikalui buvo išleista apie 77 mln. eurų.
Į sudėtingą schemą buvo įpainiota ir 12 lietuviškų logistikos bendrovių. Jos gavo ir įvykdė užsakymus iš Rusijos, tačiau už paslaugas atsiskaitė fiktyvios įmonės, sukurtos būtent šiam pinigų plovimui.
15min nusprendė straipsnyje neminėti į šią situaciją patekusių Lietuvos logistikos įmonių, nes jos nedalyvavo nusikalstamoje veikloje – verslininkams tiesiog buvo sumokėta už atliktą paslaugą, jie neturėjo galimybės patikrinti, kokia yra tų pinigų kilmė.
Išplauti pinigus padėjo teisėjai
Ši pinigų plovimo mašina pradėjo veikti 2011 metais. Tada korumpuoti Moldovos teisėjai sutiko patvirtinti fiktyvias skolų sutartis tarp įvairių bendrovių.
Pavyzdžiui, ofšorinė įmonė A savo sąskaitoje turi 100 tūkst. JAV dolerių, kurie gauti neteisėtu būdu. Šių pinigų kol kas naudoti negalima, nes jie nešvarūs. Tada kita ofšorinė įmonė B kreipiasi į Moldovos teismą teigdama, kad įmonė A yra skolinga. Teisėjas pradeda procesą. Galiausiai, įmonė A perveda tuos nešvarius 100 tūkst. JAV dolerių į įmonės B sąskaitą kaip skolos grąžinimą ir tie pinigai tampa legaliais – įmonės B atstovai netgi turi Moldovos teismo patvirtinimą, kad pinigai gauti už įmonės A įsiskolinimą.
Taip buvo legalizuoti maždaug 22 milijardai JAV dolerių, pavogtų iš Rusijos valstybės.
Už išplautus pinigus ofšorinės bendrovės pirko prekes ir paslaugas iš legaliai veikiančių įmonių visame pasaulyje. Taip milijardai įvairių valstybių bankuose nusėdę nešvarūs milijonai konvertuoti į apčiuopiamą turtą.
Lietuviams įtarimų nesukėlė
2013 metais į šią schemą pateko 12 Lietuvoje veikiančių logistikos įmonių. Jos gavo dešimtis skirtingų užsakymų, bet daugeliu atvejų schema buvo panaši.
Į Lietuvos logistikos įmonę telefonu arba elektroniniu paštu kreipdavosi užsakovas iš Rusijos. Jis prisistatydavo įmonės A atstovu, paprašydavo paimti iš kokios nors Vakarų Europos šalies jau suformuotą krovinį ir pervežti jį į terminalą Rusijoje. Kartu klientas nurodydavo, kad už šią paslaugą atsiskaitys kita įmonė B.
Tai nesukeldavo įtarimų Lietuvos vežėjams, nes tokia praktika įprasta dirbant su rusais verslininkais.
Rusijoje taikomi dideli muito mokesčiai iš Vakarų įvežamiems kroviniams, todėl šios šalies įmonės dažnai naudojasi tarpininkų paslaugomis, kad sumažintų išlaidas. 2013 metais tokie tarpininkai, pervedantys pinigus iš Rusijos bendrovės į Lietuvos logistikos įmonę, už paslaugą imdavo apie 6-7 proc. nuo bendros sumos.
Lietuvoje toks atsiskaitymo būdas nėra nelegalus, lietuviai verslininkai nenusižengdavo įstatymams, sąskaitas išrašydami ne tai įmonei, kuriai suteikė paslaugą.
Tarkime, jeigu rusas užsakovas už transporto paslaugas lietuviams vežėjams turi sumokėti 10 tūkst. eurų, tai vien už pavedimą tarpininkas pasiimdavo apie 600-700 eurų.
Lietuvoje toks atsiskaitymo būdas nėra nelegalus, lietuviai verslininkai nenusižengdavo įstatymams, sąskaitas išrašydami ne tai įmonei, kuriai suteikė paslaugą.
Būna ir tokių atvejų, kai užsakovai iš Rusijos prašo išrašyti sąskaitą jų skolininkams.
„Taip jie pasidengia tarpusavio skolas. Mums realiai nėra jokio skirtumo, kas apmoka tas sąskaitas“, – 15min pasakojo Vilniuje veikiančios logistikos bendrovės vadovas. Jis nenorėjo, kad tokiame kontekste būtų atskleistas jo vardas, pavardė ir įmonės pavadinimas.
Šio verslininko įmonė taip pat buvo įpainiota į milžinišką pinigų plovimo schemą.
Gabeno mandarinus ir duonkepes
2013 metų vasarą Lietuvos logistikos bendrovė, iš Ispanijos į Rusiją nuvežusi tonas mandarinų, gavo atsiskaitymą už suteiktas paslaugas – netoli 20 tūkst. JAV dolerių.
Tuo metu dar nebuvo žinoma, kad bendrovė „Westburn Enterprises Limited“ – fiktyvi įmonė, sukurta rusiškų pinigų plovimui. Jos vadovai ir akcininkai yra kitos ofšorinės bendrovės.
Šią sumą pervedė Didžiojoje Britanijoje registruota bendrovė „Westburn Enterprises Limited“. Tuo metu dar nebuvo žinoma, kad tai – fiktyvi įmonė, sukurta rusiškų pinigų plovimui. Jos vadovai ir akcininkai yra kitos ofšorinės bendrovės.
Šioje istorijoje yra neįprasta detalė. Krovinio užsakovas buvo Rusijoje veikianti logistikos įmonė, o sąskaitą apmokėjo ofšorinė bendrovė. Lietuviams buvo paaiškinta, kad taip įmonės padengia tarpusavio skolas.
Tai tarsi rodo, kad nešvarūs pinigai buvo išvedami ne tik iš Rusijos valstybės, bet ir iš šios šalies verslo.
Keliais mėnesiais vėliau, ta pati „Westburn Enterprises Limited“ kitai Lietuvos logistikos įmonei pervedė kur kas solidesnę sumą - kelis šimtus tūkstančių eurų. Pavedimo paskirtyje nurodyta, esą buvo perkamos statybinės medžiagos, bet lietuviškos bendrovės vadovas situaciją aiškino kitaip.
„Jų prašymas buvo Vokietijoje nupirkti konditerijos įrangos, tiksliau duonos kepimo krosnis, ir pristatyti jas į Maskvą. Jie mums pervedė avansą, 413 500 tūkst. eurų, mes nupirkome tą įrangą Vokietijos fabrikuose ir nuvežėme į Rusiją. Realiai iš to užsakymo gavome tik kaip už paprastą pervežimą“, – sakė įmonės vadovas, nenorėjęs būti minimas tokiame kontekste.
15min surinkti duomenys rodo, kad ofšorinė įmonė „Westburn Enterprises Limited“ šioje pinigų plovimo schemoje buvo naudojama pirkiniams, susijusiems su maisto pramone.
Kita rusiškų pinigų plovime dalyvavusi fiktyvi bendrovė organizavo statybinių medžiagų pervežimą iš Vakarų Europos į Lietuvą ir Rusiją.
Statybines medžiagas vežė iš Italijos ir Vokietijos
Nutekėję bankinių pavedimų duomenys rodo, kad 10 lietuviškų logistikos įmonių gavo pavedimus iš Kipre registruotos ofšorinės įmonės „Crystalord Limited“. Ji buvo sukurta būtent šiai pinigų plovimo schemai.
Pavyzdžiui, Kauno rajone įsikūrusi logistikos įmonė iš „Crystalord Limited“ gavo maždaug 10 tūkst. JAV dolerių. Už šią pinigų sumą lietuviai pervežė 4 krovinius – 2 iš Italijos, 2 iš Vokietijos. Visi jie keliavo į Maskvą.
Kita logistikos įmonė, įsikūrusi Vilniuje, iš „Crystalord Limited“ gavo apie 3 tūkst. JAV dolerių, už kuriuos pervežė 2 krovinius: iš Kauno terminalo į Maskvą ir iš Vokietijos į Kauno terminalą. Abu kroviniai buvo susiję su statybinėmis medžiagomis, o galutinis gavėjas – Rusijoje registruotos įmonės.
Tąkart paslaugų užsakovas buvo realią veiklą Rusijoje vykdanti bendrovė „Global Servis Logistik“, bet tuos du konkrečius užsakymus apmokėjo Kipro ofšorinė bendrovė „Crystalord Limited“. Lietuviškos įmonės atstovams tai nesukėlė įtarimų, nes rusų bendrovė „Global Servis Logistik“ ir anksčiau atsiskaitydavo per kitas įmones, turinčias sąskaitas Latvijoje.
Padėjo suprasti pinigų plovimo geografiją
Iš viso Kipro ofšorinė įmonė „Crystalord Limited“ į Lietuvos logistikos bendrovių sąskaitas per 2013-2014 metus pervedė apie 291 tūkst. JAV dolerių. Pinigai atkeliavo iš fiktyvios įmonės sąskaitos Latvijos banke „Trasta komercbanka“.
Ar šiose operacijose yra tolesnio pinigų plovimo požymių? Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) nesako nei „taip“, nei „ne“.
„Jūsų aprašytame apibūdinime nepakanka konkretumo, todėl būtų sudėtinga spręsti dėl galimybių identifikuoti nusikalstamos veikos požymius vien iš vykdomų finansinių operacijų ir neturint papildomų duomenų, – teigiama FNTT atsakyme 15min. – Bet kokiu atveju, finansų įstaigos ir kiti subjektai yra įpareigoti vykdyti nuolatinę klientų finansinių operacijų stebėseną, rinkti duomenis apie sandorius, atnaujinti duomenis ir pan.“
Lietuvos logistikos bendrovių gauta suma nėra didelė netgi lyginant su lietuvišku šios pinigų plovimo schemos kontekstu – iš viso lietuviškose sąskaitose prasisuko apie 77 milijonus JAV dolerių.
Tačiau lietuvių logistų pateikta informacija padėjo suprasti nusikaltimo geografiją.
Lietuvos įmonės veždavo krovinius iš skirtingų Vakarų Europos šalių, kartais į Lietuvą, kartais į Rusiją, tačiau galutiniai naudos gavėjai visuomet tūnojo Maskvoje.
